NATO ėmus tūpčioti prieš banditą, putino analitikai lengviau atsikvėpė. Suveikė. Bent čia jie buvo teisūs. Pritilęs režimas vėl ėmė švilpaut. Iš bunkerio išlindęs jų vadas kirto į skaudamą vietą: kas prisidės prie neskraidymo zonos užtikrinimo, tas bus Rusijos taikinys. Konflikto dalyvis. Kas nešokinės…
Bušido taktika - daužyk per pažeistą vietą tol, kol priešininkas nukris. Tada galėsi jį spardyti kojomis.
Strateginiame žaidime Kremlius mojuoja Batkos korta. Eik sako, ir pasiimk jūros uostus, kurių tau taip labai reikia. Vakarams praneša, kad Rusija, žinote, čia niekuo dėta. Bet tarnui Minske duota žalia šviesa. Gal jis ir neis, gal tik paprovokuos. Gal pasakys, kad litovcų specnazas bandė Astravą užimti ir ten kilo gaisras. Gal. Bet NATO šalių žvalgybos tai turėjo priimti rimtai. Raportai ir analizės šen bei ten, bėgiojantys mundurai pirmyn ir atgal.
Muraiveinik zašėvėlilsia (skruzdėlynas ėmė knibždėti), lavrovo teigimu. Svarbu dėmesį nuo karo nusikaltimų Ukrainoje atitraukt.
Mūšio lauke kaip mūšio lauke. Susprogę šarvuočiai, lavonais pavirtę priešo kariai. Po rusų aviacijos smūgio į vaistinę apdegę iš skausmo ir siaubo klykiantys moterys bei jų vaikai. Sudraskyti jų kūnai. Karas įgauna kitą, savo bjauriąją pusę. Būtent to ir siekia derybų metų perdarę karo planus generolai putkos štabe.
Priversti apimtus emocijų ukrainiečių karius keršyti rusų balvonams ir marodieriams. Sukelti neapykantą vienas kitam, išjudinti nemotyvuotus okupanto karius. Dabar jie nežino, ką daro, bet pyktis ir keršto siekimas tą greitai gali pakeisti.
Perimti elektros, dujų, vandens ir maisto tiekimo kontrolę ir taip valdyti civilius atkirstuose didesniuose miestuose. Paskelbti paliaubas ir leidus jiems pasitraukti, sutartą tylos valandą artilerijos ugnimi sėti mirtį. Apkaltinti ukrainiečius susitarimų pažeidimu. O gal kas ims, ir tuo Mariupoly patikės. Nors Mariupolyje gal ir ne, o Briusely - taip.
Laukia dar daug sunkių karo dienų. Kai nevalgę vaikai prašys duonos savo tėvų. Kai izoliuoti miestų gynėjai nebegaus šaudmenų. Kai Malagoje užgerdamas čiūrą kava pavargęs nuo karo vaizdų europietis sakys, kad "Ukrainos krizėje" rusai patys susitvarkys.
Ir tikrai, kol kas sunkiai ir su didžiuliais nuostoliais, bet tvarkosi. Teoriją gerai žinantys karo profesoriai tvirtina, kad okupantui liko maždaug 15 - 20 karo dienų. Tokiais tempais netekant gyvosios jėgos, po mėnesio puolantys bus praradę 30 proc. savo geriausių karių. Raudona linija, kurią peržengus puolimą reikia užbaigti ir pajėgas atitraukt.
Deja, praktika sako, kad doktrinos ir teorija yra skirta priešui klaidinti. Ir dar truputį sau. Užsidarydama nuo pasaulio ir uždrausdama visus komunikacijos kanalus, Maskva kryptingai juda karo padėties link. Greičiausiai, ji gal ir nebus oficialiai paskelbta. Mums tai atrodys, kaip karo pabaigos pradžia. Kremliui tai - nepavykusios pradžios pabaiga.
Ginklai nešaudo doleriais, Rusijos žmonėms nereikia prabangos. Automatų ir zombių ten užtektinai. Vodkos ir grūdų atsargos - iki lubų. Tie, kas galvoja, kad putinas su taksi pats atvažiuos į Hagos teismą ir jame prisiduos, yra šventi kvailiai. Mušami bažnyčioje ir dar verbomis.
O taktikoje ir ant krauju sulietos žemės besisklaidantis karo rūkas leidžia įžvelgti abiejų šalių tikruosius pranašumus.
Be nepalaužiamos valios, Ukrainos gebėjimą kontroliuoti oro erdvę. Apie rusų dominavimą joje negali būti jokios kalbos. Net ir ryškesnės viršenybės nėra. Okupanto aviacija silpna kaip ir patrankų ant žemės mėsa. Trūksta patirties, koordinavimo ir suderinamumo veiksmuose. Čia ne Sirijoje ligonines bombarduot. Gali ant savų užsirauti, arba ant jų užmest. Ukrainiečiams verkiant reikia daugiau oro atakos jėgos, ir ne tam, kad ruskių migus ir suškes vaikyt. Kad uoliai galėtų kolonas ir konvojus draskyt.
Specialiųjų operacijų pajėgos taip pat aukštumoje. Žinant, kad jas mokė ir “Aitvaras” - nenuostabu. Kacų diversantai ir spec. grupės jų dėka nepasiekia savo tikslų, o žvalgybinė informacija perduodama tiksliai ir laiku. Artilerijos darbas Bučiuose, šalia Kijevo, matyti visu savo klaikiu pilnumu. Rusų mamos, jums laikas išeit į gatves. Ivanai, eikit namo.
Ir netikėtai visai ima ryškėti ukrainos elektroninio karo galia. War gonzo pateikiamoje medžiagoje, rusų kariai ant žemės negali su vadavietėmis susikalbėt. Kas buvo karo veiksmuose iš karto turi suprasti, kokia tai priešui grėsmė. Kad tik ji ir toliau tokia liktų. Gal ir neturėtume taip sakyt, jei būtų taika.
Ruso gi pusėje ima ryškėti taktinė klasta, deja nešanti jiems vaisius. Į pirmas kovos linijas paleidžiama mirti prastai paruoštų pėstininkų lavina. O apie 40 tūkstančių gerai paruoštų profesionalų daro savo kraupų darbą ateidami iš paskos. Kol kas šios jėgos nuostoliai minimalūs ir jie dar tikrai pridarys ukrainiečių didvyriams daug bėdos.
Kas rytoj?
Miestų apsiaustis tikintis, kad ukrainiečiai palūš. Kad duonos kąsnis jiems taps svarbesnis už laisvę. Kad ims derėtis ir kapituliuos.
Iš kitos pusės - rusų tauta. Pabudusi greičiau ne tiek dėl baisių netekčių, kiek dėl tuščių šaldytuvų ir sąskaitų bankuose.
Mindaugas Sėjūnas, Aurimas Navys VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra

Comments