top of page
  • Writer's pictureAurimas Navys

„2023-IEJI BUS MŪSŲ PERGALĖS METAI!" (2023 02 24)

Politinis strateginis lygmuo
Vakar vakare įprastiniame savo kreipimesi į Ukrainos žmones, Volodymyras Zelenskis apžvelgė praėjusius karo metus ir pažadėjo siekti pergalės 2023 m. Penktadienį, minėdamas pirmąsias plataus masto Rusijos invazijos metines, jis pavadino "ilgiausia diena mūsų gyvenime". Prezidentas priminė siaubą ir kančias, kurias sukėlė teroristinė Rusija, pradėjusi didžiausią ir daugiausiai gyvybių nusinešusį karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
"Mes žinome, kad 2023-ieji bus mūsų pergalės metai!" - nežiūrint niūrių aplinkybių, tvirtino Zelenskis.
Tačiau Vakarai, šiandien, kaip ir vakar, neturi tvirto supratimo, kas ta pergalė galėtų būti. Žadėdami visokeriopą pagalbą tiek, kiek reikės, jie tą pagalbą išskiria labai rezervuotai. Be įprastinių tvirtų rėmėjų - JAV, Lenkijos, Baltijos šalių ir Didžiosios Britanijos, atrodo, kad likę Vakarų valstybės jaustųsi labai laimingos, jei „Ukrainos problema“ išsispręstų kažkaip be ypatingų jų pastangų. Ir net tie jų atstovai, kurie supranta ir pakartoja, kad negalima leisti Rusijai laimėti, turėdami galvoje, kad tai būtų pretekstas Kinijai, Iranui, Šėkorėjai ir kitoms daugiau ar mažiau teroristinėms valstybėms grobti ir prievartauti savo kaimynus, širdyje nemano, kad Rusija ar Kinija kelia joms didelę grėsmę. Tiesą pasakius, jie nemano, kad Rusija ar Kinija kelia kažkokią grėsmę apskritai.
Geopolitinė Vakarų Europos šalių trumparegystė atsigręžė ne prieš jas, o prieš Ukrainą, ir kol tiesioginis pavojus negresia Berlynui, Paryžiui ar Lisabonai, sugriautas Bachmutas kažkur „Rusijoje“, deja, yra „rusų“ reikalas.
Na, o tikrieji teroristai Rusijoje siunčia vis rimtesnius signalus dėl Moldovos. Rusijos karo nusikaltimų ministerija pareiškė, kad Ukraina planuoja įsiveržti į „separatistinį“ Moldovos Padniestrės regioną, surengusi netikrą operaciją. Tariamas Ukrainos planas neva kelia "tiesioginę grėsmę" Rusijos kariams rusakalbiame regione.
Visas šias sapalionės griežtai atmetė pati Moldova, o jos užsienio reikalų ministras sakė, kad jo šalis yra pasirengusi "visam grėsmių spektrui" iš Rusijos. Anksčiau Moldovos prezidentė Maia Sandu, kuri nori, kad jos šalis įstotų į Europos Sąjungą, kaltino Maskvą planuojant perversmą, kuriuo siekiama nuversti Moldovos vadovybę. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę taip pat sakė, kad yra "akivaizdu", jog Ukraina nebus paskutinė Rusijos stotelė po įsiveržimo į Ukrainą, ir kad Kremlius galvoja apie būdus, kaip "uždusinti" Moldovą.
Manytume, kad keletas gerai paruoštų rusų diversinių grupių galėtų sukelti didelę sumaištį Kišiniove, tačiau rimtesnės grėsmės nei Ukrainai, nei pačiai Moldovai, vis gi, galiausiai nesukeltų. Todėl neatmesdami provokacijų ir ardomosios veiklos galimybės, galvojame, kad labiausiai tikėtina diversinė veikla galėtų būti ne pavienio įvykio, o platesnius veiksmus apimančio plano dalis. Dabar tokio plano Kremlius pradėti įgyvendinti neturi galimybių.
Didžiausios Europos ekonomikos variklio Vokietijos pajėgumai praeitą ketvirtį susitraukė 0,4 proc. Nežiūrint stringančios ekonomikos, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas dar kartą pakartojo šimtus kartų girdėtus žodžius, kad Vokietija rems Ukrainą "taip stipriai ir taip ilgai, kaip reikės". "Tai, kas mums visiems daro didžiulį įspūdį, - tai ukrainiečių ryžtas ir drąsa, kaip jie gina savo laisvę", - sakė O. Scholzas metinių proga paskelbtame vaizdo pranešime.
Vokietijos parama Ukrainai, skirta finansinei ir humanitarinei paramai bei ginklams, iki šiol sudarė daugiau kaip 14 mlrd. eurų. Lyginant ją su Vokietijos BVP, tai yra tik ketvirtadalis to, ką Ukrainai skyrė Lenkija ar Baltijos šalys.
Vokietijos vyriausybė padarys viską, kas įmanoma, "kad karas tarp Rusijos ir NATO nebūtų eskaluojamas", taip pat sakė kancleris, eilinį kartą bandydamas suderinti du nesuderinamus dalykus - įdegti rusenantį laužą, liejant jį vandeniu.
Kalbant apie ugnį, Kinija paragino ją nutraukti ir palaipsniui mažinti priešpriešą tarp Ukrainos ir Rusijos tam, kad būtų sudarytos sąlygos taikos deryboms. Šis siūlymas yra dalis iš 12 punktų plano, kuriuo, Kinijos manymu būtų galima nutraukti karinius veiksmus.
Penktadienio rytą Užsienio reikalų ministerijos paskelbtame Kinijos plane taip pat nurodoma nutraukti Vakarų sankcijas Rusijai, sukurti humanitarinius koridorius civiliams gyventojams evakuoti ir imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas grūdų eksportas, nes dėl tiekimo sutrikimų praėjusiais metais pasaulinės maisto kainos šoko į viršų.
Pasiūlyme iš esmės kartojama Kinijos pozicija, be kita ko, kad visų šalių "suverenitetas, nepriklausomybė ir teritorinis vientisumas būtų veiksmingai užtikrinami". „Plane“ taip pat raginama nutraukti "šaltojo karo mentalitetą", kuris yra standartinis Pekino terminas, apibūdinantis tai, ką jis laiko Jungtinių Valstijų dominavimu pasaulyje ir jų kišimusi į kitų šalių reikalus.
Europos Sąjungos ambasadorius Kinijoje Jorge Toledo pareiškė, kad Kinija paskelbė pozicijos dokumentą, o ne taikos pasiūlymą, bet ES jį išnagrinės.
Ukraina "pozicijos dokumentą" pavadino "geru ženklu" ir sakė, kad tikisi, jog Kinija aktyviau rems Ukrainą. "Tikimės, kad jie taip pat paragins Rusiją nutraukti karą ir išvesti savo karius", - sakė Ukrainos reikalų patikėtinė Žana Leščinska.
Mes gi vertiname Kinijos pasiūlytą „planą“ kaip visišką niekalą, kuris dargi ir potencialiai pavojingas, nes beprasmybių svarstymas atitraukia dėmesį nuo būtinų sprendimų, kuriuos reikia daryti čia ir dabar. Vietoje „plano“, kokį siūlo Kiniją, mes turime kitą, kuris tikrai veiktų ir kuriame yra tik vienas vienintelis punktas: diktatorius Xi paskambina fiureriui Pu ir liepia tuoj pat išvesti visus driskius iš Ukrainos.
Didžioji Britanija, minėdama vienerių metų invazijos į Ukrainą metines, paskelbė dar daugiau sankcijų Rusijai, įskaitant eksporto draudimus visoms prekėms, kurias ji naudoja mūšio lauke. Tarptautiniu mastu koordinuojamos sankcijos ir prekybos priemonės bus taikomos orlaivių dalims, radijo įrangai ir elektroniniams komponentams. Jos taip pat bus nukreiptos prieš daugiau Rusijos oligarchų, įskaitant atominės elektrinės "Rosatom" vadovus ir kitus gynybos grupėse bei Rusijos bankuose dirbančius asmenis.
"Karinė žvalgyba parodė, kad dėl sankcijų Rusijoje jau dabar jaučiamas komponentų trūkumas, galintis turėti įtakos jų gebėjimui gaminti eksportui skirtą įrangą, pavyzdžiui, šarvuočius, atakos sraigtasparnius ir oro gynybos sistemas", - teigė JK užsienio reikalų ministerija.
Tuo tarpu Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja pritarė Kyjivo pasiūlytai rezoliucijai dėl visapusiškos, teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje pagal JT Chartiją. Už rezoliuciją balsavo 141 JT valstybė narė, o 32 susilaikė. Septynios šalys - Rusija, Baltarusija, Sirija, Šiaurės Korėja, Eritrėja, Nikaragva ir Malis - balsavo prieš.
Rezoliucijos tekste Rusija primygtinai raginama nedelsiant ir besąlygiškai išvesti visus savo karius iš Ukrainos teritorijos.
Kaip pažymėjo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, JTGA posėdis vyko žiaurios įtampos sąlygomis. Rusija bandė sužlugdyti balsavimą dėl rezoliucijos projekto, kuriuo remiama taika Ukrainoje. Tuo tarpu Kinija iš JT Generalinės Asamblėjos tribūnos pasisakė už tai, kad Vakarų ginklų tiekimas Ukrainai būtų sustabdytas, nes tai esą trukdo taikos procesui.
Vis dėlto, dideliam Rusijos nusivylimui, Kinija nebalsavo prieš. Kinija niekada nežaidžia su kažkuo. Ji visada buvo ir yra pati sau. Čia ir slypi blogio esmė.
Operacinis lygmuo
Be pakitimų.
Kol kas prognozuotų raketų atakų ir didžiulio puolimo iš Rusijos pusės nematyti. Mūsų prognozės dėl to, kad Rusija toliau bandys mažais žingsneliais brautis į priekį, bet nerengs plataus masto puolimo, pasitvirtina. Nežiūrint to, raketų ir dronų atakų pavojus išlieka.
Ukrainos pusei kuo greičiau būtina suteikti didelio nuotolio raketas artilerijos sistemoms ir naikintuvus. Kol tokia parama vis dar svarstoma, kiti pagalbos paketai jau pakeliui į Ukrainą.
Tikimasi, kad šiandien Baltieji rūmai paskelbs apie naują 2 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbos Ukrainai partiją, į kurią įtrauktos raketos HIMARS, 155 mm artilerijos sviediniai, kelių tipų bepiločiai lėktuvai, priešlėktuvinė ir išminavimo įranga, mokymo ir techninės priežiūros finansavimas. Primename, kad dar prieš keturias dienas, vasario 20 d., JAV prezidentas Joe Bidenas, viešėdamas Kyjive, paskelbė apie naują pagalbos paketą Ukrainai kovai su Rusijos okupantais. Į tą 500 mln. dolerių vertės paketą, be kita ko, buvo įtraukti šaudmenys HIMARS ir haubicoms, "Javelin", prieštankinės sistemos, oro erdvės stebėjimo sistemos. J. Bidenas taip pat paskelbė apie įsipareigojimus dėl ginkluotės - daugiau kaip 700 tankų, tūkstančius šarvuočių, tūkstantį artilerijos sistemų, daugiau kaip 2 mln. artilerijos sviedinių ir kt.
Vakarų partneriai itin didelį dėmesį skiria priešlėktuvinei įrangai, kuria būtų galima atremti masinius Rusijos raketų smūgius. Didinama ir artilerijos sviedinių, kurių labai reikia Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, gamyba.
Tačiau nesnaudžia ir teroristų rėmėjai. Žiniasklaidoje pasirodė svarstymai, kokią įrangą Kinija galėtų suteikti Rusijai. Nors kol kas nėra jokių patvirtinimų, tačiau manoma, kad Kinija gali perduoti Rusijai technologiją, kad ji pati galėtų gaminti dronus-kamikadzes. Teigiama, kad bepiločių lėktuvų gamintoja "Bingo" jau sutiko pagaminti ir išbandyti 100 ZT-180 prototipų, o iki 2023 m. balandžio mėn. perduoti juos Rusijai. Be to, "Bingo" planuoja tiekti Rusijai komponentus ir technologijas, kad ji galėtų savarankiškai pagaminti apie 100 bepiločių orlaivių per mėnesį.
ZT-180 gali nešti 35-50 kg kovinį užtaisą, o orlaivio konstrukcija gali būti panaši į Irano "Shahed-136".
Taktinis lygmuo
Butų vagis ir Putino servetėlė lūpoms šluostyti J. Prigožinas vakar gyrėsi, kad jo "Wagner" marodieriams pavyko visiškai perimti Ukrainos Berchivkos kaimo, esančio Bachmuto pakraštyje, kontrolę. Berchivka yra maždaug už 3 km į šiaurės vakarus nuo Bachmuto griuvėsių.
Tačiau kariai ant žemės sako, kad iki pilnos gyvenvietės kontrolės yra labai toli, susirėmimai vyksta ir dabar.
Ukrainiečių gynėjai atrėmė vakarykštį driskių puolimą nuo Kreminos Jampolivkos kryptimi. Intensyviai palaikant Ukrainos oro pajėgų aviacijai, rusofašistai gavo į kailį ir ties Dibrovos gyvenviete, kurią buvo apsupę ir atsitraukė link Kreminos. Nežinome, kas įvyko prie Kuzmynės (kiek į pietus nuo Kreminos), bet arba dėl okupantų kvailumo, arba dėl panikos, traukdamiesi nuo ukrainiečių aviacijos ir artilerijos smūgių, jie, panašu, susišaudė su kita marodierių grupe, kuri nešė mieles nuo Dibrovos. Ukrainiečių pajėgos paspartino daugelio abiejų grupių driskių susitikimą su Kobzonu.
Pagrindinės okupanto pastangos sutelktos į puolamąsias operacijas Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Šachtarsko ašyse.
Per pastarąją parą Ukrainos gynėjai atrėmė apie 100 priešo atakų. Tuo pat metu rusų užpuolikai surengė 10 raketų ir 31 oro smūgį bei atliko daugiau kaip 40 MLRS atakų. Dėl šių nusikalstamų veiksmų Charkivo ir Chersono srityse nukentėjo civiliai gyventojai ir buvo padaryta žala civiliams objektams.
Siekdama papildyti savo didelio masto nuostolius, Rusija tęsia slaptą mobilizaciją. Kaukazo srityse aktyviai vykdoma priverstinė šaukiamojo amžiaus vyrų mobilizacija, neatsižvelgiant į jų sveikatą ir norą kovoti. Didelė dalis mobilizuojamų asmenų yra piliečiai, atlikę arba atliekantys bausmę įkalinimo įstaigose. Kaliniai paleidžiami į laisvę su sąlyga, kad savanoriškai dalyvaus karo veiksmuose Ukrainos teritorijoje.
Kai kuriose laikinai okupuotų Luhansko srities teritorijų vietovėse mobiliojo ryšio operatoriai atjungė prieigą prie interneto, kad būtų užkirstas kelias perduoti duomenis apie rusų okupacinių pajėgų veiksmus. Internetas greičiausiai bus atjungtas visose laikinai okupuotose Luhansko srities teritorijose.
Per pastarąją parą Ukrainos karinės oro pajėgos sudavė 17 oro smūgių į driskių susitelkimo vietas ir 4 oro smūgius į priešlėktuvinių raketinių sistemų pozicijas.
Ukrainos raketinės ir artilerijos pajėgos atakavo 3 rusų „karių“ susitelkimo vietas, šaudmenų sandėlį, degalų ir tepalų sandėlį ir kitą svarbų karinį objektą.
Nuotraukoje - Bachmuto griuvėsiai. Šaltinis: apnews.com
Dėkojame, kad suteikiate mums galimybę sakyti tai, ką iš tiesų galvojame. Juridinius asmenis kviečiame sudaryti paramos sutartis. Atskirai sakome ačiū: DT Artelė, UAB. Kasdienės apžvalgos yra „Pažinti Rusiją“ projekto dalis, kurią remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Norėtumėt pasikviesti diskusijai ar mokymams? Rašykite: info@visagentura.com
Visuomenės informacinio saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624


52 views0 comments

Comments


bottom of page