• Aurimas Navys

Katastrofa (ne)išvengiama?

„ Jei karas neišvengiamas, neatidėliokime jo. Geriau imkimės to kiek galima anksčiau, o ne atidėkime ir laukime“, interviu CNN pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, minima tarp realiausių kandidatų vadovauti NATO.


Kai kas suskubo Grybauskaitę kaltinti karo kurstymu. Išvadino beprote, ir netgi Kremliui tarnaujančia burna.


Bet karinė agresija, neturinti jokios paaiškinamos Rusijai naudingos priežasties, nebeturinti racionalaus pagrindo, netelpanti net į bandito logikos rėmus, ir vis grėsmingiau skambanti rusofašistinė retorika rodo, kad pasaulis artėja nepataisomos katastrofos link.


Kaip visada, pateiksime jums faktus.


Pirma: Rusijos urmas lavrovas nutrūkus / pasibaigus “deryboms” pareikalavo, kad JAV iš Europos nedelsiant išgabentų visus branduolinius užtaisus.


Antra: Rusijos gynybos (ane? ne puolimo?) ministras šoigu pareiškė, kad rusija tęs karinę operaciją iki galutinio tikslo įgyvendinimo. Galutinis tikslas, taikinys, ne kartą jau buvo įvardintas, ir jis - ne Ukraina, o Vakarų pasaulis, kurį įkūnija NATO.


Trečia: buvęs Rusijos prezidentas/premjeras ir putino tarnas medvedevas, pasižymintis tuo, kad silpnai geba laikyti liežuvį už dantų, pagrasino neišvengiamu karu Prancūzijai po to, kai šalies finansų ministras pareiškė, kad naujos finansinės ES sankcijos bus Rusijos kolapsas.


Visoje strateginės komunikacijos ir buratinų ugnies, šluojančius civilių kvartalus, jūroje, šie trys bauginantys pasisakymai galėjo ir pasimesti, būti nesuprasti, pražiūrėti. Į juos, kaip dažniausiai darėme iki šiol, paprasčiausiai numota ranka. Ne todėl, kad dauguma yra buka ir paika. Todėl, kad dauguma projektuoja save. Optimistinis šališkumas.


Sidnėjaus Operos sindromas.


Bet nusikaltėlių žmoniškumui režimas, valdantis Maskvą (ir Minską) mums sako, ką jie planuoja daryti ir, deja, greičiausiai, įvykdys.


Kadangi nei NATO, nei JAV dabar jokių ginklų iš Europos neišgabens, o priešingai - didins visokeriopą karinę paramą Ukrainai; imsis visų galimų priemonių visiškai ekonominei, politinei ir diplomatinei valstybių - agresorių izoliacijai; tikėtina, artimiausiu metu pasieks neskraidymo zonos virš Ukrainos įtvirtinimą Jungtinėse Tautose; ir visu šių veiksmų kompleksu ukrainiečių ir kitų, jų gretose kovojančių europiečių rankomis taršys Rusijos karinius pajėgumus, mūsų manymu, putinas nurodys savo generaliniam štabui imtis šių veiksmų:


Miestų sulyginimo iki žemės, siekiant padaryti kuo daugiau žalos žmonėms ir infrastruktūrai Ukrainos teritorijoje, siekiant neva “operacinių” tikslų (saugaus kelio į Kijevą, jo apsupimą ir paėmimą).


Cheminio ginklo panaudojimo prieš itin atkaklias besiginančiųjų grupes, įskaitant ir “netyčinį”, “šalutinį poveikį” civiliams.


Prevencinio / taktinio smūgį branduoliniu ginklu.


Mes negąsdiname, nekeliame panikos. Mes nenorime būti teisūs ir nuoširdžiai tikimės, kad klystame.


O ką, jeigu ne?


Kremlius įgyvendino savo grasinimą: neįvykdžius reikalavimo NATO grįžtį į 1997-ųjų tarptautinę geopolitinę padėtį ne šiaip, lokaliai, užpuolė Ukrainą. Pradėjo plataus masto ginkluotą agresiją. Ji jau nebe karinė priemonė pasiekti politiniam tikslui.


Nebe po to, kai vakar, vykstant “deryboms”, pradėtos naudoti vakuuminės ir kasetinės bombos.

Kremliui nusispjaut į bet kokius diplomatinius ES/NATO valstybių veiksmus. Į šį košmarą įtraukta Baltarusija, ir ne tik teritorija, bet ir pajėgomis. Naikinančio karo veiksmai tęsiami, o NATO šalių savanorių karių plūdimas ginti Europos Kijeve reiškia anksčiau ar vėliau jų žūtis.


Netiesiogiai, o vėliau neišvengiamai ir tiesiogiai NATO bus užpultas ir putinas pagaliau įvykdys savo iškreipto pasaulio suvokimo misiją “pasaulis be Rusijos? – tai, kam toks pasaulis išvis.“


Dabar tai skamba kaip beprotybė, kurią sunku suvokti net didžiausia nuokrypį nuo normos turinčia smegenų dalele.


Ji gali virsti niūria realybe.

Putinas išprotėjo? Taip. Ne. Koks skirtumas. Stabtelkit ir pagalvot, ką būtų daręs hitleris, užspeistas viso pasaulio, užsidaręs bunkeryje, jei būtų turėjęs branduolinius ginklus. Abejojate? Mes ne.


Prieš pusantro mėnesio įspėjome apie pasiruošimą karo veiksmams ir Kijevo šturmui, kai Rusijos pajėgos vykdė karinę operaciją Kazachstane „Almata“. Treniruotę su lėlėmis.


Savaitę prieš invaziją beveik tiksliai išdėstėme galimus Rusijos okupacinius planus ir tikslus. Juos grindėme racionalumu ir bandito išskaičiavimu. Kremliaus pranešimų, įvykių bei vykdomų operacijų analize.


Šiandieninė situacija rodo, jog putinas ir jo režimas peržengė ribas ir jau pats nebesustos. Jį privalu sustabdyti.


Tai gali padaryti Rusijos žmonės, bet ar mes galime laukti, matydami augančias civilių aukas?


Tą gali padaryti putiną supantys generolai. Mes tikimės, ne, mes tikime, kad jie tą ir padarys.


O ką, jeigu vis dėlto ne? Ar mes galime rizikuoti?


Prezidentė Dalia Grybauskaitė teisi. Norint išvengti baisiausios katastrofos žmonijos istorijoje, turime suvokti, kad būtina imtis iniciatyvos patiems, kol dar galime.


Be pusantros minutės dvylikta nakties.


Tik - tak.



Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas, VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra



5 views0 comments