top of page
  • Writer's pictureAurimas Navys

KODĖL BŪTINA RUOŠTIS PATIEMS? (2023 09 07)

Geopolitinė padėtis

Bukareštas galiausiai pripažino, kad Rusijos pirmadienį paleistų dronų nuolaužos tikrai nukrito į Rumunijos teritoriją.

"Buvo rasta gabalėlių, kurie galėjo būti dronas", - vakar sakė Rumunijos gynybos ministras Angel Tîlvăr. Nuolaužos nukrito netoli Rumunijos Plauru kaimo, esančio Rumunijos pusėje prie Dunojaus upės, praneša vietinė rumunų žiniasklaida.

Iš karto po smūgio Ukraina pareiškė, kad Irano gamybos dronas "Shahed" sprogo Rumunijos teritorijoje per Rusijos ataką prieš Ukrainos Izmailo uostą, esantį šalies pietiniame Odesos regione prie Dunojaus. Tačiau tuomet Rumunijos gynybos ministerija išplatino pranešimą, kad "kategoriškai neigia viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie vadinamąją situaciją, kuri įvyko naktį iš rugsėjo 3 į 4 d., kai Rusijos bepiločiai orlaiviai tariamai nukrito Rumunijos teritorijoje".

"Rusijos Federacijos panaudotos atakos priemonės niekada nekėlė tiesioginės karinės grėsmės Rumunijos nacionalinei teritorijai ar teritoriniams vandenims", - pridūrė Bukareštas, anksčiau šią savaitę pasmerkęs Rusijos atakas prieš civilinius taikinius ir Ukrainos kritinę infrastruktūrą.

Antradienį Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas per spaudos konferenciją žiniasklaidai taip pat tvirtino, kad "jokia detalė, joks dronas ir jokia įrenginio dalis nenusileido Rumunijoje".

Kodėl Rumunijos oficialūs asmenys suskubo neigti akivaizdžius faktus? Atsakymas, mielieji, jus nuliūdins, bet mes turime jį įgarsinti. Tiek po to, kai nukritus oro gynybos raketai Lenkijoje, žuvo du žmonės, tiek ir dabar, NATO šalių reakcijos rodo, kad Aljanso narės yra susitarusios tarpusavyje savo žinutėmis jokiu būdu neskatinti, nežadinti visuomenės nuotaikų ir net neleisti užgimti mintims apie 5-ąjį straipsnį, kuris įpareigoja visas nares priimti kaip jų užpuolimą į bet kurią vieną iš jų nukreiptą ataką.

Tokie skuboti neigimai, lyg penkiamečio vaiko, išvalgiusio braškių uogienę iš stiklainio, vis dar jos likučiais aplipusiu veideliu, bet veblenančiu, kad jis nieko nedarė, yra ne tik apgailėtini. Tiesą pasakius, jie rodo, kad NATO bijo. Taip, kaip begemotas bijo skiepų, taip ir galingiausias pasaulyje karinis aljansas bijo ne tik tiesiogiai įsitraukti į karą Ukrainoje. Jis bijo, kad pasitvirtinus faktams apie tegu ir netyčinius smūgius narių teritorijoms iš oro, visuomenės supras, kad karalius – nuogas, o jo pasididžiavimas kabo rodydamas pusę šešių.

Ką reiškia NATO galvos ir kitų, galingiausių NATO valstybių lyderių pareiškimai apie tai, kad Aljansas gins kiekvieną savo teritorijos centimetrą, jei raketos ir dronai nebaudžiamai krenta jų narių teritorijose? O kas bus, jei ne „nuolaužos“, o koks „kalibras“ nukris Vilniaus centre?

Nieko nebus. Skruzdėlynas, žinoma, bus šokiruotas, bus daug įvairių pareiškimų, notų, pritriestų kelnyčių, geriausiu atveju, lėks politinių varškėčių galvos. Galiausiai bus rasti pateisinimai ir pasiteisimai, kodėl tas įvyko, ir kodėl NATO negali atsakyti tuo pačiu.

Ne, mes negąsdiname, nekeliame panikos ir nesirenkame kokių nors politinių – reitinginių taškų. Mes taip pat ir nebijome. Mes tik mąstome, užduodame klausimus ir tikimės, kad bent kažkas išgirs ir ims tam ruoštis.

Kodėl? Kodėl būtina ruoštis, klausiate jūs. Todėl, kad kiekvienas toks NATO šalies neigimas, kiekvienas kartas, kai plačiai užmerkiamos akys, kai įkišama galva į smėlį, laukiant, kad gal kaip nors viskas praeis, kai patyliukais sakoma, kad Rusija mūsų tikrai nepuls, neapšaudys raketomis, nesurengs provokacijos, atveria ryškų siaubo dėl galimo karo su Rusija vaizdą. Kiekvienas kartas, kai mums sakoma, kad nekeltume panikos, neva dėl to, kad nekurstytume visuomenės panikos, iš tiesų rodo nevaldomą, panikos apimto uogienę išvalgiusio penkiamečio drebulį, net ir ne visai gerai slepiamą po surambėjusia politiko oda.

Šią baimę gerai užuodžia, šį drebulį gerai mato Kremliaus karo šunys. Ir reikia būti mažų mažiausiai labai naiviam manant, kad toks kinkadrebys neuždega karo nusikaltėliams Maskvoje žalios šviesos eiti toliau, spausti daugiau, daužyti apsisnarglėjusį, kūkčiojantį vakarietį tol, kol jis ims melsti pasigailėjimo.

Tokia yra bandito Putino taktika, kurią jam sudėliojo su Kobzonu smaloje verdantis Žirinovskis. Kaip bebūtų apmaudu, ši taktika veikia.

Reikšmingi postūmiai

Vakar Rusijos teroristai pasveikino JAV valstybės sekretoriaus A. Blinkeno atvykimą į Kyjivą ir raketomis smogė centriniam turgui Konstantynivkoje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad rusų teroristai apšaudė įprastą turgų, parduotuves ir vaistinę. Ukrainos vadovas pridūrė, kad kai kas nors pasaulyje vis dar bando turėti reikalų su kuo nors rusišku, tai reiškia, kad užmerkia akis prieš tikrovę, blogio įžūlumą, niekšybės įžūlumą.

Vėliau Ukrainos valstybės vadovas pareiškė, kad Konstantynivkos apšaudymas buvo sąmoningas Rusijos teroro aktas. V. Zelenskis pabrėžė, kad okupantai smogė į civilinę vietą, kur net arti nėra jokių karinių taikinių. Po kruvino rusų išpuolio mieste tapo žinoma apie 17 aukų, taip pat 33 sužeistuosius. Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko teigė, kad tarp žuvusiųjų, kurių tapatybė nustatyta, yra vyriausia moteris, gimusi 1940 m., ir jauniausias vyras, gimęs 2005 m. "Kalbame apie iki šiol identifikuotus kūnus. Kai kurie kūnai buvo suplėšyti ir dabar su specialistais morge bandome identifikuoti visus šiuos kūnus", - pridūrė ministras. Kartu jis sakė, kad beveik visi žuvusieji buvo Konstantynivkos gyventojai.

Ministras pabrėžė, kad tai baisi tragedija, nes buvo apšaudyti civiliai gyventojai, ten nėra karinių dalinių. "Niekas negali pateisinti šio kvailo smūgio civiliams gyventojams, civilinei infrastruktūrai", - sakė jis.

A. Klimenko sakė, kad buvo apgadinti du penkiaaukščiai namai, kuriuose yra 122 butai. Jis sakė, kad turguje apgadinti 28 paviljonai, aštuoni iš jų sugriauti iki pamatų.

Ne, tai – ne kvailas smūgis. Tai labai apgalvotas, tikslinis karo nusikaltėlių Maskvoje teroro aktas, kuriam, neabejojame, buvo pritarta pačiu aukščiausiu lygiu.

Trumpai

Ukraina padarė didelę pažangą priešinantis Rusijos invazijai, vakar pareiškė JAV valstybės sekretorius per vizitą Kyjive. A. Blinkenas yra pirmasis aukščiausio rango JAV pareigūnas, apsilankęs Ukrainos sostinėje nuo (kontr)puolimo pradžios birželio pradžioje. Jis taip pat paskelbė apie naują JAV karo pagalbos paketą, kurio vertė - daugiau kaip 1 mlrd. dolerių, įskaitant paramą Ukrainos priešlėktuvinei gynybai.

Buvęs JAV gynybos sekretorius Markas Esperis "Newsweek" teigė, kad dėl to, jog Ukrainoje reikia daugiau ginklų ir amunicijos, gali būti lengviau surengti asmeninį Rusijos ir Šiaurės Korėjos lyderių susitikimą, dėl kurio Jungtinės Valstijos atsidurs pavojingoje, bet bejėgiškoje padėtyje.

JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake Sullivan pareiškė, kad Šė Korėjos riebuilis diktatorius susitikime su V. Putinu greičiausiai aptars artilerijos sviedinių ir kitų ginklų siuntimą Maskvai mainais į pažangias branduolinių ginklų ir palydovų technologijas. Rusijai reikia didžiulių kiekių artilerijos šaudmenų, o Šė Korėja jų turi sunkiai suvokiamas atsargas.

Vakar JAV paskelbė siunčiančios Ukrainai prieštankinius šovinius su nusodrintuoju uranu, sekdamos Didžiosios Britanijos pavyzdžiu, kuri siuntė prieštaringai vertinamus šaudmenis, kad padėtų Kyjivui prasiveržti pro Rusijos gynybos linijas per alinantį (kontr)puolimą.

120 mm šoviniai bus naudojami 31-am tankui M1A1 "Abrams", kurį JAV planuoja pristatyti Ukrainai rudenį, apginkluoti.

Šaudmenys sukurti Šaltojo karo metais, kad sunaikintų sovietų tankus, įskaitant tuos pačius T-72 tankus, su kuriais Ukraina dabar susiduria mūšio lauke.

Nusodrintas uranas yra proceso, reikalingo branduoliniams ginklams kurti, šalutinis produktas. Jo turintys šaudmenys išlaiko kai kurias radioaktyviąsias savybes, tačiau jie negali sukelti branduolinės reakcijos, kaip tai padarytų branduolinis ginklas.

Lietuvoje

Mūs kaimuky už lango – šiltos ir malonios rudenėjančios dienos. Atrodo, tik gyventi ir džiaugtis... bet ne – nuotaiką temdo artėjantis mokytojų streikas.

Pažadai apie prestižinę profesiją, žiniomis turtingus vaikus, mokslo klestėjimą ir technologinę pažangą atsiremia į kietą buhalterinės apskaitos eilutę: pinigų nėra.

Pinigų nėra ir nebus, skolintis negalima, nes aukštos palūkanos, o mokytojai – nerealius reikalavimus keliantys valstybės „išdavikai“. 130 procentų nuo vidurkio – kitų metų gale. Taškas.

Taip jau yra, kai mąstoma ir veikiama reaguojant, o ne numatant į priekį. Kai nesiskolinama, esant neigiamoms palūkanoms, nes dabar dar nereikia.

Edukacija, švietimas – ilgas kelias. Jei pradėtume juo eiti dabar, sknt, imtume sėti, derliaus galėtume tikėtis po dvidešimties – trisdešimties metų. Kas gi gali mąstyti tokiais terminais? Rinkimai tai – po metų.

Nuotraukoje: A. Blinkenas susitinka su V. Zelenskiu Kyjive.

Ypatingas ačiū nuolatiniams rėmėjams „DT Artelė“ ir Lietuvos aludarių gildijai. Dėkojame savo skaitytojams už palaikymą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti

Siūlome aktyvius mokymus: https://rb.gy/j7rjt


241 views0 comments
bottom of page