Geopolitinė padėtis
Jungtinės Tautos siūlo atšaukti dalį Rusijai taikomų pagrindinių sankcijų mainais į "susitarimo dėl grūdų" atnaujinimą. Šį velnio sandėrį Rusijos užsienio reikalų ir teroro ministrui Sergejui Lavrovui pasiūlė JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas.
Informaciją paskelbęs vokiečių laikraštis „Bild“ pažymi, kad naujas susitarimas turėtų "padėti atnaujinti Juodosios jūros iniciatyvą". Pagrindiniuose keturiuose punktuose JT pateikia teigiamus atsakymus į Rusijos diktatoriaus Putino reikalavimus. Pirmajame punkte A. Guterresas siūlo panaikinti ES sankcijas, pašalinusias iš SWIFT sistemos Rusijos žemės ūkio banką. Antrame punkte siūloma apdrausti Rusijos laivus nuo Ukrainos atakų Azovo ir Juodojoje jūrose. Trečiame - grąžinti ES turtą, kuris buvo įšaldytas dėl sankcijų. Ketvirtame punkte siūloma "užtikrinti veiksmingą Rusijos laivų, gabenančių maistą ir trąšas, patekimą į ES uostus, išduodant greitus uostų leidimus".
Visa tai esą daroma siekiant užtikrinti pasaulio aprūpinimą maistu.
Skelbiama, jog Rusijos vadovybė nustėro, sulaukusi tokių pasiūlymų ir juos labai atidžiai nagrinėja, nes įtaria, jog jie "per geri, kad būtų tikri", ir abejoja šių sušvelninimų "techninėmis galimybėmis".
Net neabejojame, jog Kremliaus menėse pokši šampano buteliai ir aidi garsus juokas...
... ir puikiai suprantame, jog paskaičius tokias naujienas, apima noras mesti kompiuterį ar telefoną į sieną ar dar į ką nors. Tačiau šių naujienų mes neišgalvojome. Jos tokios, kokios yra.
Ką mąsto JT vadovybė, eidama obuoliaut su velniu? Įsivaizduoja, kad gelbėja pasaulį žudiko ir karo nusikaltėlio pagalba, kuris pats tą pasaulį grasina sunaikinti? Siekia pamaitinti tuos, kuriems stinga maisto, mainais į sugriautus miestus ir naujus tūkstančius ukrainiečių aukų?
Tą siūlo Jungtinės Tautos, kurių pagrindinė funkcija – užtikrinti taiką pasaulyje. Nauja realybė, kuri netelpa mūsų galvose, tačiau, kažkaip reikia išmokti su ja gyventi.
Kaip ten bebūtų, mes žinome ir tikime, jog vieną dieną tamsą nugalės šviesa.
Ukrainos prezidentas įspėja JAV apie tai, jog artimiausiu metu Putinas gąsdins pasaulį branduoliniais ginklais. "Nes Putinas neturi kitų agresijos argumentų. Jis išsikvėpė kaip žmogus ir politikas", - pabrėžia Ukrainos prezidentas.
Kurgi Putinas negąsdins Vakarų, kuomet persigandę nusmuktkelniai klaupiasi ant kelių, sutikdami panaikinti sankcijas, o galingiausio karinio bloko vadai užsimerkia ir nemato į jų šalių teritoriją krintančių driskių gelžgalių. Kremlius mato, jog teroro politika duoda rezultatų, todėl net neabejojame, jog rusų retorika ir veiksmai artimiausiu metu bus dar įžūlesnė.
Ačiū Dievui, neblogos žinios tarptautiniame fronte: JAV prezidentas Joe Bidenas ir Indijos premjeras Narendra Modi surengė tiesiogines derybas prieš savaitgalį Naujajame Delyje vyksiantį G20 aukščiausiojo lygio susitikimą ir pažadėjo stiprinti abiejų šalių ryšius. Bidenas palankiai įvertino susitarimą leisti "General Electric" Indijoje gaminti reaktyvinius variklius Indijos kariniams orlaiviams, taip pat susitarimą Indijai įsigyti JAV bepiločių.
Bendrame pareiškime JAV ir Indija, būdamos Ketverto aljanso, kuriam taip pat priklauso Australija ir Japonija, narės, patvirtino remiančios "laisvą, atvirą, įtraukią ir atsparią Indokiniją".
Tokiais ėjimais JAV tikisi sustiprinti Indiją "kaip galimą atsvarą" Kinijai, nes pagrindinė Kinijos konkurentė Azijoje - Indija, o pasaulyje - JAV. Taigi, Kinijos įtaka regione silpnėja, o JAV tampa dominuojančia. Tai nepaprastai svarbu, dėliojant galimus scenarijus nesutarimų dėl Taivano fone.
Jei Rusija – velnias, su kuriuo JT eina obuoliauti, tai Indija – velniukas, nes Modi vyriausybė kaltinama mažumų ir žmogaus teisių pažeidimais, tačiau Vašingtonas dėl to užmerkia akis.
Reikšmingi postūmiai
Ukrainos puolimas privertė okupantus pakeisti savo karinių dalinių valdymo taktiką. Kadangi masinės atakos nedavė rezultatų, o patirti nuostoliai didžiuliai, rusai permeta savo karinius dalinius toliau nuo priešakinių linijų, stengdamiesi pagerinti jų mobilumą ir komunikacinę sąveiką.
Rusijos okupantai kuria smogiamąjį kumštį, kad galėtų prasiveržti į Novoegovorovkos rajoną Limano kryptimi. Iš anksčiau pralaimėjusių, sutriuškintų grupuočių likučių telkiami daliniai. Pažymima, kad rusai rengia šturmo dalinius, kad pralaužtų ukrainiečių gynybą Kupjansko-Limano ruože.
Ukrainiečiai mėgina sulaužyti rusų gynybos stuburą, smogdami iš Orikhivo per Tokmaką į Melitopolį, kartu smūgiuodami Berdiansko kryptimi. Tokiu būdu stengiamasi suformuoti platų proveržio pleištą, kad prasiveržusi kariuomenė nepatektų į apsupties kišenę.
Po Krivyj Riho apšaudymo baigtos paieškos ir gelbėjimo operacijos: 1 žmogus žuvo, 54 sužeisti, iš jų 9 policijos pareigūnai.
Trumpai
Pranešama, jog Rusijos Briansko miestą atakavo dronai. Atakos tikslas - Rusijos mikroelektronikos gamintojas "Silicon El" gamykla, kuri yra antra pagal dydį šalyje. Teigiama, jog dronai pataikė į gamyklą ir administracinį pastatą.
Mes negalime atsidžiaugti ir plojame atsistoję po tokių ukrainiečių atakų. Negali nežavėti, kuomet panikuoja Putino TV gegutė Simonian, kai šalia jos auksinės vilos kyla dūmų stulpai, o Putinas, Šoigu ir Sobianinas velka priešraketinę gynybą, antidroninius įrenginius bei sistemas prie savo vilų ir pagrindinių Rusijos valdžios administracijos pastatų.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis mano, kad Rusijos diktatorius yra atsakingas už „Wagner“ įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino mirtį. Zelenskis taip pat pridūrė, kad rusų karių moralė fronte smuko, nes juos dengė „vagneriai“, kurie buvo mesti į priekį be teisės grįžti atgal.
Ukraina kartu su Jungtinėmis Valstijomis ir Albanija inicijuoja skubų JT Saugumo Tarybos posėdį ir reikalauja naujų sankcijų Rusijai. Šis ėjimas žengtas dėl padėties laikinai okupuotose teritorijose. Teroristinė Rusijos Federacija paskelbė, kad 2023 m. rugsėjo 8-10 d. laikinai okupuotose Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporožės ir Chersono sričių teritorijų dalyse, taip pat Krymo autonominėje respublikoje ir Sevastopolio mieste rengia vadinamuosius "rinkimus" į vietos okupacines administracijas.
Prasidedant 20-ies valstybių grupės (G20) aukščiausiojo lygio susitikimui, JT informuoja, jog klimato krizė tampa nekontroliuojama. Tačiau G20 šalys ją kontroliuoja".
"G20 šalys kartu yra atsakingos už 80 proc. viso pasaulio išmetamųjų teršalų kiekio", - pažymėjo A. Guterresas. "Pusinės priemonės neužkirs kelio visiškam klimato žlugimui".
„Klimato saugumo plane“ raginama, kad išsivysčiusios šalys pasiektų grynąjį nulinį išmetamųjų teršalų kiekį kuo greičiau iki 2040 m., o besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys - kuo greičiau iki 2050 m.
Lietuvoje
Kol pasaulio galingieji svarsto, kaip suvaldyti ir pristabdyti klimato kaitą, o ES vysto Gamtos atkūrimo strategiją, siekiant atkurti biologinę įvairovę, Lietuvoje toliau šniojamos girios ir miškai.
Aplinkos ministerija paskelbė valstybinių miškų pagrindinių kirtimų normos didinimo projektą. Jame numatoma 2024–2028 m. pagrindiniais kirtimais kirsti dar daugiau valstybinių miškų nei per praėjusį penkmetį. Nevyriausybinių organizacijų skaičiavimu, miškų kirtimų normą planuojama didinti 6,42 proc.
Panašu, jog šiuo metu Lietuvoje nėra Antano Baranausko klono, katras galėtų apraudoti kelias likusias apykreives pušeles, nes iš tiesų, vaizdas daugelyje Lietuvos Nacionalinių parkų ir girių siaubingas. Sudarkytos miško paklotės, o keliai ir keleliai, išraižyti miškovežių, girias pavertė į praperdžiamus ir peršviečiamus parkelius, kuriuose ir kiškis nebeturi kur ausų paslėpti.
Apie kraštovaizdžio išsaugojimą, kuris privalomas nacionaliniams parkams, galime pamiršti.
„Taigi čia miškas!” – dievagojasi prie iškirstų plynių delniukus trinantys gudruoliai verslinykai, kaišiodami iškirstų medžių dykynėse naujas pušeles būsimai medienai.
Gal ir taip, gal toks požiūris ir yra ūkiškas, verslus, sąlyginai tvarus, tačiau apie jokį gamtos atkūrimą ir ekologiją negali būti nė kalbos. Tai bioįvairovės naikinimas.
O ar kas šiandien suskaičiavo, kiek mums iš tiesų liko miškų? Ne, ne tų oficialių - popierinių, kurie užima 33 % Lietuvos teritorijos, o tų, kuriose auga brandūs medžiai ir įsikuria kurtiniai? 13 % ar 14%?
Gerai, kad bunda pilietinė visuomenė, stojusi ginti klevų prie paminklo Romenui Gari. Tačiau ši bendrapiliečių dalis greičiausiai šį rudenį negrybavo, nes matydama išguldytus hektarus girių, imtų mąstyti apie šį „skujom ir šiškom nuklotą, kepinamą saulės nenaudingą plotą“.
Kas gi svarbiau, mielieji, ąžuolinis baldas, už parduotą medieną gautas tūkstantis eurų, prašvilptas tenerifėse, ar poilsis ąžuolo pavėsyje? Kodėl Japonijoje, kurioje gyvena beveik 126 mln. gyventojų, o tankis 332 žmonės kv/km., miškai sudaro net apie 70 % šalies teritorijos? (Lietuvos gyventojų tankis - 42,8 žmonės kv/km.)
Japonai nekerta miškų ne tik dėl religinių įsitinimų, bet ir dėl visuomenės sveikatinimo.
Kuo nuo japonų skiriamės mes ir kodėl būdami turtingi jaučiamės skurdžiais?
Nuotraukoje: „ukrainietiškas“ Leopard 1A5DK.
Ypatingas ačiū nuolatiniams rėmėjams „DT Artelė“ ir Lietuvos aludarių gildijai. Dėkojame savo skaitytojams už palaikymą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti
Siūlome aktyvius mokymus: https://rb.gy/j7rjt
Comments