top of page
  • Writer's pictureAurimas Navys

PUTINO RUSIJA – GEOPOLITINIS VĖŽYS (2023 07 08)

Geopolitinė padėtis

Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos prezidentai parašė laišką NATO generaliniam sekretoriui ir NATO aljanso vadovams, kuriame įspėjo juos apie grėsmę, kurią „kelia agresyvūs Rusijos veiksmai ir besikeičianti padėtis Baltarusijoje“.
„Rusijos ir Baltarusijos bendradarbiavimas pablogino regiono ir visos euroatlantinės erdvės saugumą“, – pareiškė prezidentai Gitanas Nausėda, Andrzej Duda ir Egils Levits.

Teisingas žingsnis, pasinaudojant „perversmo“ sukeltais Maskvos ir Minsko destabilizavimo veiksniais, taip pat branduolinio ginklo dislokavimo Baltarusijoje grėsme. Tačiau šiuo metu NATO ir Vakarų šalių vadovai užsiėmę Ukrainos ir aljanso santykių perspektyva ir planais. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas vakar pareiškė, kad tikisi, jog kitą savaitę vyksiančiame JAV vadovaujamo aljanso aukščiausiojo lygio susitikime lyderiai „dar kartą patvirtins, kad Ukraina taps NATO nare“.

J. Stoltenbergas sakė tikintis, kad sąjungininkų lyderiai susitars dėl „trijų elementų paketo, kuris priartins Ukrainą prie NATO“. Nekvaršinsime jūsų galvų įvairiais valstybių ir organizacijų vadovų pasisakymais. Kaip visada būsime tiesmuki ir lakoniški. Nieko naujo Vilniaus aukščiausio lygio susitikime be šūkių apie Ukrainos priartinimą prie NATO ir tęsti paramą neišgirsime. Šalių lyderiai lenktyniaus pasisakymais ir pasirodymais. Bus krūva selfių, fotografijų, įspūdingų kortežų, daug saugumo tarnybų ir tuo viskas baigsis.

Ne, mes nesakome, jog šio susitikimo iš viso nereikėjo. Reikėjo. Jis labai svarbus Lietuvai, kuri nors ir laikinai tampa pagrindinių NATO įvykių ašimi. Vakarų ir Ukrainos lyderiai turės dar vieną galimybę patirti karo su Rusija realybę ir pamastyti apie savo ir savo šalių ateitį.

Tačiau visgi apgailestaudami konstatuojame, jog šiandieninė NATO administracija (būtent administracija), neišves civilizacijos iš Rusijos sukeltos geopolitinės krizės. Tą, mūsų galva, būtų galėjusi padaryti lietuvė moteris, tačiau kai kuriems vyrams susuko vidurius, vien išgirdus jos frazę, jog „karą reikia stabdyti karu“. Mes nepataikaujame prezidentei Daliai Grybauskaitei, tiesiog manome, jog mūsų šalies lyderė sugebėtų išvesti visus mus iš aklavietės ir kirsti Putinui į kepenis, nes gerai išmano, kaip reikia kalbėti su šiandienine Rusija.

Deja, jėgos kalba Vakarams nepriimtina. Jie laukia, nes tokia yra pasirinkta (ne)veikimo strategija. Mums gi regisi, kad NATO nori nenori teks įsikišti į konfliktą arba būti priverstam jame dalyvauti. Tai tik laiko klausimas. Dabar mes atidėliojame šią vėžio operaciją, manydami, kad jei dar vaikštome ir kvėpuojame – vėžys mums nepavojingas. Bet vėžio metastazės plinta ir sukels dar daugiau komplikacijų, o pavėluota operacija bus gerokai sudėtingesnė.

Tad kol kas teks susitaikyti su bejėgiu galingųjų mėginimu sustabdyti mirtiną ligą ramunėlių kompresais iki to laiko, kai karinė operacija bus patikėta ryžtingiems profesionalams – geopolitikos chirurgams.

Tuo pačiu NATO viršūnės Vilniuje spręs ir konkretų rebusą – Turkijos advokatavimo Kremliui problemą, blokuojant Švedijos stojimą į aljansą.

Pranešama, jog Rusijos rublio kursas ir toliau smagiai krenta žemyn pasiekdamas žemiausią lygį nuo 2022 m. kovo mėn. ir padidindamas nuo metų pradžios patirtus nuostolius iki 25 %. Teigiama, jog šį kritimą įtakojo „Wagner“ demaršas į Maskvą. Dėl politinio nestabilumo Rusijoje šį trečiadienį rublis jau buvo pažeidęs paties Kremliaus nustatytą „komforto zoną“ – apie 80-90 popierėlių už dolerį.
Taip pat teigiama, jog Putino atsakomieji veiksmai prieš Europos sankcijas davė atvirkštinį efektą ir tokie ėjimai Rusijai gali kainuoti milijardus dolerių. „Urals“ nafta, pagrindinis Rusijos naftos mišinys, šiuo metu parduodamas 30-40 % pigiau nei „Brent“, o šis skirtumas gali reikšti, kad šiais metais Rusija iš viso patirs 150 mlrd. dolerių nuostolių. 60 JAV dolerių naftos kainos riba smarkiai paveikė Rusijos ekonomiką. Rusijos centrinis bankas kainų ribą ir ES naftos draudimą pavadino „ekonominiais sukrėtimais“ jos finansų sistemai.

Galima teigti, jog JAV ir Europa kol kas laimi ekonominį karą prieš Maskvą, nes Rusijai nepavyko išnaudoti energetinių svertų kaip aktyvių karinio spaudimo priemonių. Europa apsirūpino suskystintų gamtinių dujų atsargomis ir uoliai kaupė atsargas, o JAV tapo pagrindine jų tiekėja pasaulyje. Agentūros „Reuters“ duomenimis, šiuo metu ES dujų saugyklos yra užpildytos 83,5 proc. Nepaisant to, Kremliaus šiknarankiai – Mišustinas (premjeras) ir Putinas džiaugėsi 3 % išaugusiu BVP ir persitvarkančia Rusijos ekonomika. Griauti miestus KBG žiurkės geba puikiai, tačiau apie ekonomikos dėsnius neraukia.

Rusijos ekonomikos žlugimas vakariečio akimis – labai apgaulingas. Neseniai manėme, kad rusai sukiltų, jei vidutinis mėnesis atlyginimas nukristų iki 100 dolerių, o atidarius šaldytuvą į akis žvelgtų badas, dabar ir tuo abejojame. Rusija pakilo į „šventą karą“ prieš Vakarus ir jokie ekonominiai nuostoliai šios ordos nesustabdys.

Reikšmingi postūmiai

Vakar Rusijos teroristai smogė Zaporižei. Raketos S-300 vidury dienos pataikė į daugiatūkstantinio miesto infrastruktūrą. Vienas pastatų užsidegė. Laimei gyventojai nenukentėjo.

Pranešama, jog JAV perduos Ukrainai kasetinius šaudmenis. Pasak NATO vadovo J.Stoltenbergo Ukraina juos naudos savigynai, o Rusija juos naudojo teritorijoms užgrobti. Tačiau Vokietijos užsienio reikalų ministrė A. Baerbock pareiškė, kad nepritaria kasetinių šaudmenų perdavimui Ukrainai. Humaniška vokietė nenustoja saugoti ukrainiečių šeimas žudančių kruvinų Rusijos atmatų gyvybių. Neduokdie sprogmuo sužeis kokį nekaltą okupantą.

Pranešama apie naują JAV karinės pagalbos paketą, kurio vertė sieks 800 mln. dolerių. Paramą sudarys „Bradley“ ir „Stryker“ šarvuočiai, amunicija, sviediniai haubicoms ir HIMARS. Į šį paketą greičiausiai įeis ir kasetinė amunicija.

Valstybių vadovų krūpčiojimai, virpčiojimai ir pirsčiojimai kraujo upių Ukrainoje fone kartais varo į neviltį. Tačiau suvokdami šią realybę, privalome visiems kantriai aiškinti, kad Ukrainai būtina parama tolimojo nuotolio artilerijos užtaisais. Kaip ir gyvybiškai būtinas oro gynybos ir pajėgų sustiprinimas F-16 naikintuvais bei karinių objektų naikinimas Rusijos teritorijoje.

Dar nei vienas karas nebuvo laimėtas tik ginantis. Nei vienos krepšinio varžybos nelaimėtos tik žaidžiant savoje aikštelės pusėje.

Trumpai

Turkijos valdytojas Erdoganas per spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu pareiškė, kad Ukraina nusipelno narystės NATO. Erdoganas taip pat paskelbė, kad kitą mėnesį Turkijoje lankysis Rusijos fiureris Putinas, su kuriuo bus aptarti apsikeitimo belaisviais klausimai.

Slovakija pateiks Ukrainai 16 haubicų „Zuzanna-2“ ir kartu su Ukraina pradės jų gamybą. Viena iš ištikimiausių Kyjivo rėmėjų šiemet jau perdavė Ukrainai 13 sovietinių lėktuvų MiG-29. Tuo tarpu Čekija netrukus suteiks Ukrainai sraigtasparnių ir amunicijos, taip pat dalyvaus pilotų, įskaitant F-16, mokymuose.

Po karo Ukrainai turi būti suteiktos garantijos, kad Rusijos išpuoliai nepasikartos, pareiškė NATO galva Stoltenbergas.

Kadangi NATO šių garantijų kol kas suteikti negali, nelabai suprantame, kaip ir kas suteiks tas garantijas. Dviprasmės, painios, tuščios, puošnios frazės – šiandienos politikos influencerių vizitinė kortelė.

Lietuvoje

Ilgasis savaitgalis daugeliui susuka galvas. Norisi greičiau apsipirkt, greičiau įsimest šašlo, greičiau lėkt namo, greičiau persirengt, greičiau lėkt prie jūros, į sodybą, prie ežero, greičiau pakurt kepsninę, greičiau įkalt, greičiau išsimaudyt, greičiau atsigult. Greičiau ilsėtis. Greičiau. Greičiau nei kiti. Bet ar galima ilsėtis greitai?!

Jei mano mašina geresnė – tai, vadinasi, aš privalau būt greitesnis. Ir tada prasideda: „tas gaidys užp..., traukis iš kelio, ped.... “. Keiksmai už vairo, kelio raižymai, „sėdėjimai ant užpakalio“, užkirtimai priešpriešais ir kitos „chuligankės“, nors vairuoja ir solidūs dėdės ir tetos.
Kur mes visi taip skubame? Greičiau prisigert? Apsivemt ir nulūžt? Ar staigiai ir greitai gulėt ant saulės ir degintis? Lekiame per gyvenimą, keliame stresą sau ir aplinkiniams, keikiamės ir godžiai – nerviškai ėdame bei trupiname visokį šlamštą sau ant kelių. Lekiame keliais lyg akis išdegę, nervingi, perkreiptais veidais, tokiais pat veidais taškomės ir vartomės. Ką nulems tos penkios minutės? Ar mums svarbu kelyje darsyk parodyt save socialinėse lenktynėse, kad „aš geresnis“, nes mano „tačkė krūtesnė“?

Tačiau tame nieko nėra krūto. Tai paprasčiausiai homosovietinis paveldas, kai žmonės žviegdami mušėsi ir alkūnėmis stumdėsi eilėse prie taip vadinamos mėsos. Reikėjo kažką nustumt, kad į dantis įsitvert šlapiankę iš šikpopierio, „Globus“ žirnelių ir visiškai žalių bananų iš Kubos. Šių homosovietinių laukinių palikuonys jau nepriklausomybės laikais lėkė į pigių avialinijų lėktuvus ir stumdėsi prie trapo, kad užimtų vietą prie lango, nors ją galima užsisakyti už juokingą papildomą kainą. Bet kaip gi ne – jei galima prasisukt, sutaupyt, kažką išdurt, nustumt, būt pirmam, net ir eilėje prie karsto. Net kapinėse mes varžomės, kieno paminklas didesnis, kieno vieta geresnė.

Nebesistumdykim. Nei važiuodami į ilgąjį savaitgalį, nei iš jo. O jei kyla noras lėkti greičiau ilsėtis, atlikime kvėpavimo/nusiraminimo pratimus ir važiuokime lėtai. Penkios minutės neišgelbės viso prarasto laiko, tačiau vidinė ramybė sutaupys sveikatą, o galbūt išsaugos gyvybę.
Tokie savaitgalio paburbėjimai 😊

Visiems ramybės.

Nuotraukoje: po mūšio suteikiama pagalba „Azov“ kariams.

Ypatingas ačiū nuolatiniams rėmėjams „DT Artelė“ ir Lietuvos aludarių gildijai. Dėkojame savo skaitytojams už palaikymą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti

Siūlome aktyvius mokymus: https://tinyurl.com/f352n3uw



34 views1 comment

Recent Posts

See All

1 Comment


Vytis - Chase Maleckas Brunius
Vytis - Chase Maleckas Brunius
Jul 08, 2023

100%! Geriausi linkėjimai Prezidentei Daliai!

Like
bottom of page