↞ Strateginės aplinkybės ↠
Pastarųjų dienų JAV dėmesio centre - Rusijos diktatoriaus Putino signalai, neva jis pasirengęs taikos deryboms. Rusijos (Kremliaus) žurnalistai skelbia, jog Maskva neva nori skelbti paliaubas, kurios įtvirtintų penktadalio Ukrainos okupaciją.
Džiugina tai, jog amerikiečiai nebetiki Rusijos fiureriu. Jie stebi ir analizuoja foną, kuriame siūloma taika. O fone - naujos žudynės ir Ukrainos miestų bombardavimai. Karas - pagrindinė Kremliaus diplomatinė kalba. Ir ji kol kas veikia. Šaltiniai skelbia, jog Putino vizito Minske metu, čia lankėsi ir buvęs promaskvietiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius. Tai labai tikėtina, turint omeny dviejų diktatorių išvedžiojimus, jog jie derėtųsi su Kijevu, tačiau neaišku su kuo, todėl neva reikia remtis Ukrainos konstitucija.
Labai aiškus, baltais siūlais siūtas planas. Volodymyrą Zelenskį, kurio kadencija baigėsi (taikos meto sąlygomis), Putinas ir Lukašenka laiko neteisėtu, o Viktorą Janukovičių - teisėtu. Visiškai jokios logikos, bet būtent toks bukas planas yra viena pagrindinių Maskvos sąlygų: į Kijevą sugrįžta Maskolijos ordos vasalas Janukovičius, o okupuota Ukrainos dalis pripažįstama Rusijos nuosavybe. Tik Tokiu atveju Putinas sutinka karą nutraukti.
Tuo tarpu Volodymyras Zelenskis vis dar tikisi, kad Kinija – pagrindinė Rusijos sąjungininkė, pakviesta dalyvauti Šveicarijos viršūnių susitikime – gali spausti Kremlių atsitraukti.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad Putino užuominos apie taikos derybas tiesiogiai nukreiptos į viršūnių susitikimo sabotavimą. Putinas labai bijo derybų Šveicarijoje, į kurią jis nepakviestas. Vien tai, jog susitikime dalyvaus 80 delegacijų iš įvairių šalių, rodo, kaip rimtai pasaulis žiūri į karą Ukrainoje ir tai, jog Kijevas turi šitiek rėmėjų.
Todėl Kremlius, nebeturintis potencijos vykdyti aktyvius karo veiksmus plačiai užsimotu frontu, siekia pertraukos. Ne taikos. Tam tikslui rusams būtina suformuoti įskiepį Vakarų šalių lyderiams, koks jau sėkmingai yra suinstaliuotas Olafo Šolco smegenyse. Laike įstrigęs vokiečių kancleris vis dar veblena, jog negalima eskaluoti karo ir leisti Ukrainai smūgiuoti į Rusijos teritoriją. Tokia pozicija yra medus Putino ausims ir pats didžiausias karo eskalavimas, koks tik gali būti. Matydamas tokią Berlyno poziciją, Kremlius siekia visų Vakarų šalių “šolcizacijos”. Ir tai dalinai sekasi. Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani prieštarauja NATO vadovo Jenso Stoltenbergo pozicijai leisti Ukrainai smūgiuoti į Rusijos gilumą. Naivusis italų ministras mano, kad tokie NATO sprendimai turi būti priimami kolegialiai, o Ukraina italų karines priemones turi naudoti tik šalies viduje.
↞ Reikšmingi postūmiai ↠
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Charkovą ir griuvėsių fone padarė vaizdo pranešimą, ragindamas pasaulio lyderius netikėti Rusijos “taikos planu”. V. Zelenskis apeliavo į JT chartiją, kuri gali sudegti, kaip ir rusų susprogdinta spaustuvė Charkove.
„Jiems deginti vienas malonumas. Visi žinome, su kuo turime reikalų. Rusiją valdo žmonės, kurie gyvybių deginimą nori paversti norma, griauti miestus ir kaimus, skaldyti tautas ir ištrinti valstybių sienas karu“, – sakė V. Zelenskis.
Švedija paskelbė, kad Ukraina turi teisę panaudoti tiekiamą Švedijos ginkluotę taikiniams Rusijos teritorijoje naikinti. Kaip rašo vietos spauda, šalies gynybos ministras Paulas Jonsonas pareiškė, kad Ukrainoje vyksta neišprovokuota ir neteisėta Rusijos agresija ir „pagal tarptautinę teisę, Ukraina turi teisę gintis kariniais veiksmais, nukreiptais į priešo teritoriją”.
↞ Veiksmai ant žemės ↠
Rusų orda toliau bando veržtis į Ukrainos gilumą. Driskiai įžirgliojo į Berestovojės kaimą, esantį Charkovo srityje. Tęsiasi intensyvūs mūšiai netoli Očeretynės.
Orda po truputį koncentruoja pajėgas Belgorodo srityje. Kol kas jų Charkovo šturmui nepakanka. Pradinėje suskių operacijos stadijoje, įsiveržimui ir Charkovo apsupimui orda sutelkė apie 5000 driskių, kas visiškai akivaizdu, nėra tinkamas pajėgumas tokiam manevrui. Gali būti, kad rusai Charkovui ims taikyti Alepo taktiką, tai yra sugriauti miestą beveik iki pamatų ir tik tada į jį įeiti. Tai visiškas absurdas, tačiau ordos bandymas įsitvirtinti taip, kad artilerija pasiektų pagrindines miesto dalis rodo, kad palaipsnis Charkovo bombardavimas ir griovimas gali tęstis ištisus metus. Todėl ukrainiečiams kraujas iš nosies būtina naikinti driskių sankaupas Rusijos teritorijoje, bent jau prie Ukrainos sienos.
Žirinovskio rolę atliekantis Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pagrasino Lenkijai branduoliniu smūgiu pasaulinio karo atveju. Taip girtuoklis reagavo į Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslavo Sikorskio žodžius, kad JAV sunaikins visus Maskvos karius Ukrainoje, jei bus panaudotas branduolinis ginklas. D. Medvedevas pareiškė, kad Vašingtonas tokių pareiškimų nedaro, nes amerikiečiai yra atsargesni, o JAV smūgis Rusijos taikiniams reikštų pasaulinio karo pradžią.
Kliedesiai. JAV dar karo pradžioje labai aiškiai įvardino, jog panaudojus branduolinį ginklą, bus sunaikintos ne tik visos rusų pajėgos Ukrainoje, bet ir visas Juodosios jūros laivynas.
⥁ Lietuvoje ⥀
Sveikiname perrinktą prezidentą Gitaną Nausėdą.
Dar iki prezidento rinkimų buvo aišku, kas nugalės. Nugalės tas, kuris sutelks neišrankius rinkėjus, dalį prorusiškos auditorijos, maršistus, Stambulo konvencijos priešininkus, antiskiepininkus, Lietuvos identiteto saugotojus, dalį patriotų, stabilumo siekiančius verslininkus, žodžiu, kad ir nesuderinamą, bet tikrai – daugumą.
Gitanui Nausėdai tai pavyko. Kaip?
Pirmiausia, patarėjų patartas, o gal pats susiprato, jog isterija, oponentų niekinimas, kitaminčių žeminimas yra pats blogiausias, atstumiantis politiko bruožas, nuo karo įtampos pervargusių šalies piliečių akims ir ausims. Reformos, mokesčiai, permainos, staigūs judesiai, isterija, nuo nestabilumo drebančiam verslui ir eiliniam žmogui buvo tarsi nuolat naudojamas elektros šokas, tazeris. Todėl kandidatas stengėsi atrodyti stabilus, ramus, kalbėti solidžiai, neįžeidžiai, nesvarbu, kad kalbėta be turinio, nieko nepasakant. Nieko nepasakymas, išlaikant dėmesį - didelis menas. Rinkiminius taškus prezidentas rinkosi seniai, ir ne tik duodamasis po kaimus, su “aušrininko” misija. Tikslas buvo vienas - palenkti į savo pusę paprastą gyventoją, kuris sudaro rinkiminės masės daugumą. Kas iš to, kai tau skamba Antakalnio apygardos rinkėjų ovacijos, tačiau nekenčia dauguma Aukštaitijos.
Rinkiminiai žaidimai vyko ir pasisakant prieš teismų ar Vaiko teisių tarnybų sprendimus, nesvarbu, kad jie teisingi ir teisėti, tačiau nepatiko masėms. Ir vėl buvo susitapatinta su dauguma. Ordinų ir medalių liūtis prieš rinkimus, fotografuojantis su įvairiausių visuomenės sluoksnių nariais, taip pat atnešė dividendų. Paramos priėmimas iš beveik atvirai prorusiško verslo atstovų, demonstruojant gebėjimą „susikalbėti su visais“, irgi nepakenkė. Nes šios savybės, masių suvokimu, yra ne kas kita, o gebėjimas “prasisukti”, suderinti nesuderinamas nuomones. Ar tai yra blogai?
Užkietėjusiems populizmo priešininkams ir moraliems piliečiams (kurių, pripažinkime, yra visiška mažuma, nes „kas be nuodėmes, tegu meta į mane akmenį...“) tai atrodo, kaip valstybės išdavystė, tačiau kitiems tai regisi, kaip mokėjimas sutarti su visais visuomenės sluoksniais.
Logika čia paprasta: jei asmuo nesėdi kalėjime, yra nenuteistas, jis yra toks pat Lietuvos pilietis, net jei turi radikaliai kitokią nuomonę. O juk prezidentas yra visų, o ne kurios nors partijos nuosavybė. Štai šiomis paprastomis, kaip du centai, tiesomis ir žongliravo vyriškasis rinkimų prelegentas.
Galima G. Nausėdos nekęsti, nemėgti, tačiau neįmanoma neįvertinti minėtų, rinkiminę sėkmę atnešusių savybių. Prezidento priešininkai turėtų labai rimtai išanalizuoti rezultatus padaryti atitinkamas išvadas. O jos būtinos, nes ateinantys rinkimai Lietuvai bus labai reikšmingi. Manipuliacijos masių nuotaikomis, pataikavimas jų nuomonėms, emocijoms ir kitos lietuviškojo “trampizmo” apraiškos gali sukurti erdvę ir pakloti raudoną kilimą atvirai prieš NATO, ES nusiteikusiems ir šią poziciją kaip vertybę deklaruojantiems veikėjams.
Tad “dešiniuoju pusrutuliu” mąstantiems, “nepalaužiamiems” politikams reiktų įvertinti savo aroganciją, kitaminčių nemėgimą ir nekentimą. Nepakanka Lietuvą pažinti žemėlapyje, pasisakyti soctinkluose, mylėtojų apygardose ir per nacionalinį transliuotoją. Ypač politiškai nedovanotina yra manyti, kad jei žmonės valdžios ėjimų nesupranta, tai esą jų problema. Ne. Tai ne žmonių problema. Dabar ne XIX amžius, kuomet galėjai baudžiauninkus išvelėti pagaliu per nugarą ir toliau versti dirbti.
Būtina suvokti, jog daug rinkėjų nesusigaudo ir neprivalo susigaudyti geopolitinėse ir ekonominėse aktualijose. Masės visuomet liks pigių triukų, fokusų ir vienkartinės naudos siekėjos. Tai nei gerai, nei blogai. Tiesiog tokia masių psichologija. Jų elgesys kintamas, valdomas ir beveik visada priklausomas nuo emocinės būsenos.
Pažvelkime, kuo masių smegenis pavertė Putinas, kokiu monstru didžiulę tautą buvo pavertęs Hitleris ir kaip masių emocijomis dabar žongliruoja Donaldas Trampas. Nepamirškime, kad masės, sekusios ir garbinusios Jėzų, vėliau būtent jį, o ne nusikaltėlį Barabą, reikalavo nužudyti ir paliko vieną mirties akivaizdoje.
Tačiau tam, kad išvengti katastrofos, su mase kalbėti, ją jausti ir girdėti tiesiog būtina.
↡ Nuotraukoje: tokiomis savadarbėmis raketomis stabdoma driskių orda.
Itin dėkojame nuolatiniam rėmėjui Panevėžyje, poniai Salvai M., UAB Vilkeda, Lietuvos aludarių gildijai bei visiems jums už palaikymą ir supratimą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas.
Mūsų ištikimiems rėmėjams siūlome galimybę įsigyti ukrainiečio rankomis padarytą apyrankę https://luckydiamonds.lt/produktas/sekmes-apyranke-su-tikru-deimantu/ – visos jūsų lėšos (išskyrus PVM) bus pervestos mūsų agentūrai.
Nuoroda įprastai paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti
Comments