Politinis strateginis lygmuo
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paragino NATO valstybes nares tiekti daugiau ginklų Ukrainai. "Raginu sąjungininkus padaryti daugiau. Visų mūsų saugumo interesas yra užtikrinti, kad Ukraina nugalėtų, o Putinas nenugalėtų", - sakė J. Stoltenbergas. "Žinome, kad dauguma karų baigiasi prie derybų stalo - tikriausiai ir šis karas - tačiau žinome, kad tai, ką Ukraina gali pasiekti šiose derybose, neatsiejamai priklauso nuo karinės padėties", - sakė jis.
Vienintelis kelias, galintis užtikrinti saugumą Europai prie taikos derybų stalo yra Rusija, priimanti visas sąlygas be išlygų, kurias pasiūlys Ukraina.
Maskvos JT ambasadorius Vasilijus Nebenzija pareiškė, kad Kyjivo priemiestyje Bučoje nebuvo kankinami ir žudomi civiliai gyventojai, nežiūrint akivaizdžių įrodymų apie žiaurumus. "Nė vienas vietos gyventojas nenukentėjo nuo jokių smurtinių veiksmų", - sakė V. Nebenzija, pavadinęs gatvėse esančių kūnų nuotraukas ir vaizdo įrašus "grubia klastote", kurią inscenizavo ukrainiečiai.
Krauju gargaliuojantis kraugerys tyčiojasi iš neįgalios JT ir viso pasaulio demokratijos, spjaudydamas į Vakarų civilizacijos principus bei tvarką, o Vakarai tai toleruoja. Vakarų impotencija yra diagnozė, ir Rusija, deja, čia niekuo dėta. Rusija tik naudojasi tuo kaip telefoninis sukčius naudojasi seniline demencija sergančia senute, atiduodančia jam visas per gyvenimą sukauptas santaupas.
Vienintelė Bulgarijos atominė elektrinė pasirašė branduolinio kuro tiekimo sutartį su Prancūzijos įmone, kuri pakeis iš Rusijos tiekiamą branduolinį kurą. Valstybinė Kozlodujaus elektrinė prie Dunojaus upės šiuo metu naudoja rusišką kurą dviems sovietmečiu statytiems 1000 MWe galios reaktoriams. Pagal 10 metų trukmės susitarimą, Prancūzijos energetikos milžinės EDF patronuojamoji įmonė "Framatome" nuo 2025 m. pradžios tieks branduolinį kurą Kozlodujaus penktojo bloko reaktoriui.
Bulgarija "visiškai diversifikavo branduolinio kuro tiekimą" savo vienintelei atominei elektrinei“, teigia laikinasis šalies energetikos ministras Rossenas Hristovas. "Tikslas - tiekimo saugumas ir saugi eksploatacija".
Pagaliau atėjo supratimas, jog pigu – toli gražu ne saugu. Metų gale labai verta paskaičiuoti, kiek mums visiems kainavo „pigios“ rusiškos dujos ir „pigi“ nafta bei kiti pigūs pigios žaliavų šalies resursai, perkami iš nusikaltėlių rankų. Kiek milijardų šiuo metu mokame mes, Vakarai, Ukrainai, kiek milijardų nuostolių patiriama dėl energetinės, maisto ir kainų krizės, kiek milijardų dar reikės naujiems karo resursams bei Ukrainos atstatymui?
Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas patvirtino, kad sankcijos Rusijai ir Baltarusijai galioja. "Šios sankcijos Rusijos ir Baltarusijos valstybėms ir vyriausybėms turi būti ir bus tvirtai taikomos", - sakė jis. "Visur solidariai remiame Ukrainos sportininkus ir olimpinės bendruomenės narius. Taip pat ir naujaisiais metais Ukrainos sportininkai gali tikėtis visiško TOK ir viso olimpinio judėjimo įsipareigojimo šiam solidarumui. Norime matyti stiprią Ukrainos komandą 2024 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse ir 2026 m. Milano Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse", - pridūrė Bachas.
Svarbus palaikymas ir smūgis Kremliui, kariaujančiam visuose, tame tarpe ir sporto, fronte.
Fiureris Putinas iš bunkerio "nuoširdžiai“ pasveikino Turkijos valdovą Recepą Tayyipą Erdoganą su artėjančiais Naujaisiais metais pabrėždamas, kad „abipusiai naudingi Rusijos ir Turkijos santykiai plėtojami labai dinamiškai, nepaisant sudėtingos tarptautinės padėties".
Putleris taip pat nusiuntė šventinius sveikinimus okupuotos Abchazijos regiono, Azerbaidžano, Armėnijos, aneksuotos Baltarusijos, Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano, Turkmėnistano, Uzbekistano, okupuotos Pietų Osetijos, Bolivijos, Brazilijos, Vengrijos, Venesuelos, Vietnamo, Indijos, Kinijos, Kubos, Nikaragvos, Serbijos ir Sirijos vadovams. Kremlius pareiškė, kad Putinas nepageidaus laimingų Naujųjų metų J. Bidenui, F. Scholzui, E. Macronui ar kitų "nedraugiškų šalių vadovams".
Koks „praradimas“ - būti ignoruojamam pasaulio atmatos! Ir, mhm, mums kažkaip keista, kad Macronui skambučiai vis tik nepadėjo sulaukti naujametinio atviruko iš teroristo ir karo nusikaltėlio rankų. O Vengrija štai, priešingai, turi kuo didžiuotis.
Ukrainos Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad Vakaruose liko tik "Rusijos veido gelbėjimo" sekta. Tai marginalinė sekta, bet ji vis dar egzistuoja, - aiškino ministras.
"Man dabar svarbiausia ne tiek įveikti šią sektą, kiek įtvirtinti partnerių supratimą, kad kokia bebūtų Rusijos valdžia, Rusija iš esmės nepasikeis. Tai turėtų sustabdyti daug platesnį žmonių ratą, tikinčių, kad iš Rusijos įmanoma sukurti liberalią, demokratinę šalį. Ir tikrai daug svarbiau įveikti šį pasakojimą. Ir pritarti tezei, kad Rusija yra tokia, kokia yra, ir mūsų užduotis yra ne paversti orką elfu, o numalšinti šią agresiją. Ir sukurti sąlygas, kuriomis Rusijos ekspansija taptų neįmanoma. Tai reiškia, kad iš agresyvios autoritarinės šalies ji turėtų tapti tiesiog autoritarine, konservatyvia šalimi. Juos reikėtų įgrūsti į jų sienas ir uždaryti. Tegul jie gyvena savo autonomijoje, vadovaujami savo karaliaus, bet tegul nieko nepuola", - pridūrė A. Kuleba.
Pasirašome po žinute, jog liberali Rusija šiandien neįmanoma, nes negali būti liberalios imperijos. Nei viena Kremliaus opozicinė jėga kol kas nepateikė jokio aiškaus Rusijos liberalizavimo plano. Tačiau...
Negalime sutikti su teiginiu, kad įmanoma Rusiją paversti uždara ir konservatyvia autoritarine valstybe. Rusijos imperija – be Ukrainos, Gruzijos, Moldovos, Baltijos šalių ir Berlyno – ne imperija. Todėl žygis bus tęsiamas tol, kol imperijos projektas nebus likviduotas tiek fiziškai, tiek kolektyvinio Putino galvoje. O atsitverti nuo Rusijos spygliuota viela nepavyks, nes raketos šiandien vis dar įveikia fizinius barjerus.
Vakar Putinas virtualaus susitikimo su Kinijos draugu Xi Jinpingu metu pasakė, kad jų partnerystė yra svarbesnė nei bet kada anksčiau, nes dėl Maskvos invazijos į Ukrainą ji vis labiau izoliuojama pasaulinėje arenoje.
Rusijos vladyka abiejų tautų santykius apibūdino kaip "geriausius istorijoje", teigdamas, kad jie gali "atlaikyti visus išbandymus", ir pakvietė Xi apsilankyti Maskvoje 2023 m. pavasarį. Xi pakartojo V. Putino žinią apie vienybę, sakydamas, kad abi šalys turėtų "stiprinti strateginį koordinavimą" ir "suteikti pasauliui daugiau stabilumo", praneša Kinijos valstybinė žiniasklaida.
Tik neįsivaizduokime, kad ši Pekino ir Maskvos draugystė nuoširdi. Pekinas seniai laukia, kol nupiepusi ir nušiurusi Rusijos meška plika subine su visais savo resursais atšliauš į kinų drakono nasrus. Tačiau užsitęsęs karas, ekonominė krizė skaudžiai kerta ir Kinijos ekonomikai, tuo pat metu šalis ilgai kovojo su didžiausiu per visą savo istoriją kovido viruso protrūkiu. Spręsdamas didžiules vidaus bei išorines ekonomines problemas Pekinas nori stabilumo ir taikos.
Prieš 28 metus, 1994 gruodžio 31 prasidėjo „Naujametinis Grozno šturmas“. „Demokrato“ Boriso Jelcino, generolų Pavelo Gračiovo ir Anatolijaus Kvašino įsakymu, prasidėjo netikėta ataka. Miestą puolė 15 000 karių, 200 tankų, 500 šarvuočių, palaikant 200 artilerijos vienetų. Rusai tąkart patyrė gėdingą ir triuškinantį pralaimėjimą. Pralaimėjo ir pirmąjį Čečėnijos karą. Tačiau 1999-aisiais, jau Putino valdymo metu, per Antrąjį Čečėnijos karą, Grozno miestas buvo sulygintas su žeme.
Tiek Rusija, tiek Vakarai nepasimokė iš savo klaidų ir užlipo ant to paties grėblio. Į anuometinius Jelcino karo nusikaltimus ir masines čečėnų civilių žudynes buvo žiūrima pro pirštus. Karo nusikaltėlis Jelcinas kai kurių, baudžiauninko sindromą turinčių mūsų politikos lyderių, iki šiol vadinamas demokratu. Jei Rusiją būtume stabdę anuomet, šiandien nebūtų Ukrainos karo, nereiktų spręsti geopolitinio galvosūkio ir pergyventi dėl mūsų vaikų saugumo.
Operacinis lygmuo
Rusija pradėjo naudoti mažiau raketų masinių smūgių metu, pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrejus Jusovas. Jis pažymėjo, kad gruodžio 29 d. Rusija prieš Ukrainą panaudojo "viską, ką tik gali": paleido "šahedus" ir smogė iš raketų sistemų "žemė-oras" S-300. Jusovo teigimu, Rusija nebegali išlaikyti tokio didelio raketų atakų intensyvumo.
Vakar Rusijos karo ir teroro ministras Sergejus Šoigu paskelbė apie mobilizacijos pabaigą. Tačiau Ukrainos žvalgybos teigimu, Rusijos Federacija planuoja naują šaukimo į kariuomenę bangą, kuri prasidės sausio pirmoje pusėje. Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas teigia, jog "formuojant naujus dalinius, okupantams trūksta darbo jėgos. Tuo remdamiesi, jie dabar svarsto ir jau nusprendė patys pradėti dar vieną mobilizacijos bangą sausio 5 d.“
Teigiama, jog rusai susiduria su esamų dalinių komplektavimo problemomis. Dalyvaudami mūšiuose kariniai daliniai patiria didelių nuostolių, tačiau rusai neturi rezervo. O tai gresia didelėmis skylėmis gynyboje.
Bachmuto puolimas, kurio metu žuvo tūkstančiai rusų, gali netrukus virsti gėdingu bėgimu atgal. Būtent dėl gyvųjų ir techninių resursų trūkumo, rusai nebegali vykdyti karinių operacijų, o ukrainiečių pajėgoms trūksta išteklių, kad galėtų žengti į priekį.
Žodį turi tarti Vakarai. Tačiau Vakarai susidomėję stebi karo lauko „spektaklį“, vildamiesi, kad karo išvargintos pusės sės prie derybų stalo.
Turime nuvilti. Šalis, turinti 140 mln. gyvosios mėsos resursų, pasiryžusi užkariauti pusę pasaulio ir kariauti tiek metų, kiek reikės. Ji nesustos jokiomis aplinkybėmis, kol nebus smogiama atgal. Sunkiąją ginkluotę, įskaitant tankus ir naikintuvus Kyjivui teks tiekti paspartintu tempu. Geriau tą daryti jau dabar.
Taktinis lygmuo
Per praėjusią parą rusų okupantai į Ukrainos teritoriją paleido 5 raketas ir sudavė 29 smūgius iš oro. 26 smūgiais buvo taikyta į civilinę infrastruktūrą. Užpuolikai atakose panaudojo 10 "Shahed-136", tačiau visi jie buvo numušti. Rusų teroristai atliko 80 apšaudymų iš reaktyvinių ugnies sistemų.
Aviacinių ir raketinių smūgių grėsmė išlieka visoje Ukrainoje.
Turimais duomenimis, okupuotoje Krymo teritorijoje esančiuose kariniuose komisariatuose sudaryti sąrašai asmenų, kurie 2023 m. sausio mėn. bus pašaukti į karo tarnybą.
Chersono srities Fedorivkos vietovėje ukrainiečiai likvidavo apie 200 driskių.
Zaporižės srityje sužeista 115 taip vadinamų karių, sunaikinti 5 vienetai įvairaus tipo karinės technikos, priešlėktuvinių raketų kompleksas ir amunicijos sandėlis.
Ukrainos karo aviacija sudavė 10 smūgių į okupantų gyvosios jėgos ir karinės technikos sutelkimo židinius, smogė ir 3 priešlėktuvinių raketų kompleksams.
Buvo numuštas priešo žvalgybos bepilotis orlaivis "Orlan-10".
Ukrainos artilerijos daliniai smogė valdymo punktui, 7 priešo gyvybinių pajėgų ir karinės technikos židiniams, 5 šaudmenų sandėliams ir 2 okupantų radijo stotims.
Komentaras
Ukraina šiandien analizuoja, kaip pasikeitė Vakarų parama nuo karo pradžios.
Reikia pripažinti, nors šiandien Kyjivas ir mes priekaištaujame dėl lėtų apsukų – parama Ukrainai pasikeitė radikaliai.
Pirmosiomis karo dienomis ukrainiečiai Mordorą stabdė lengvaisiais iš Vakarų pasiekusiais ginklais – NLAW, Javelin ir Stinger. Aktyviai rėmė tik kelios šalys. JAV, Didžioji Britanija, Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija labiausiai padėjo Ukrainai pirmosiomis karo dienomis, todėl ukrainiečių laikomos patikimiausiomis partnerėmis. Vėliau prisijungė Čekija ir Slovakija.
Kai kurios Europos šalys nusprendė laikytis patogios politikos: Austrija, Vengrija ir Italija atsisakė paremti sankcijas Rusijai. Vokietija, Vengrija, Italija ir Kipras pasipriešino Rusijos atjungimui nuo SWIFT. Putino draugu numeris vienas Europoje iki šiol išliko Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.
Buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas teigia, jog Prancūzija iki paskutinės akimirkos neigė Rusijos invazijos grėsmę, o Vokietija tikėjosi, kad Kyjivas greitai žlugs. Pasak buvusio Ukrainos ambasadoriaus Vokietijoje Serhijaus Melnyko, kai kurie politikai net viešai prognozavo Ukrainos pralaimėjimą. Vokietijos finansų ministras Ukrainos diplomatui esą pasakė, kad Ukrainos sostinė žlugs "per 2-3 valandas". Todėl, anot jų, ginklų tiekimas Kyjivui yra "beprasmis".
Europos politikų retorika pasikeitė tik po to, kai ukrainiečių tauta atlaikė Rusijos šturmą. Pirmosiomis karo dienomis Romoje, Milane, Kelne, Bukarešte ir net Tel Avive vyko daugybė mitingų prieš Rusijos agresiją. Politikų buvo klausiama, kodėl jie prekiauja Putinu.
Labiausiai požiūris į Ukrainą pasikeitė Vokietijoje, kuri iki invazijos pradžios iš viso atsisakė teikti pagalbą, o kiek vėliau Berlynas sutiko Kyjivui perduoti tik penkis tūkstančius šalmų ir reikmenis karo ligoninei. Tačiau vėliau Ukrainos kariuomenė gavo vokiškų oro gynybos sistemų "Iris-T" ir „Gepard“, haubicų, šarvuočių, nešiojamų prieštankinių ir priešlėktuvinių sistemų, taip pat amunicijos ir kitos paramos. Teigiama, jog Vokietijos lyderių poziciją lėmė šalies gyventojų spaudimas ir nuotaikos šalyje. Politikai ėmė stengtis kelti savo smunkančius reitingus, kad tik būtų perrinkti.
Italija taip pat pakeitė savo elgesį ir jau perdavė Ukrainai penkis karinės pagalbos paketus. Juose - savaeigės artilerijos ir salvinės raketinės ugnies sistemos, planuojama tiekti ir oro gynybos sistemas.
"Globsek" analitinio centro Kyjivo biuro direktorė Julija Osmolovska primena, kad pagalbos Ukrainai teikimas 2022 m. turėjo kelis lūžio taškus. Pirmasis – Ukrainos kariuomenės sėkmė mūšio lauke, antrasis - Rusijos taip vadinamų karių žiaurumai Bučoje ir Irpenėje.
Zelenskio vizitas Baltuosiuose rūmuose buvo taip pat labai svarbus signalas Vakarams. Vienai šaliai pradėjus tiekti tam tikrą ginkluotę, įvyksta grandininė reakcija.
Kai Slovakija ir Čekija pristatė pirmuosius tankus T-72, panašių kovinių priemonių ėmė ieškoti ir kitos šalys. JAV pažadėjus suteikti "Patriot", kiti sąjungininkai taip pat ketina suteikti daugiau panašaus lygio sistemų.
Manome, kad karinės pagalbos Ukrainai didinimo tendencija išliks ir 2023 metais, įjungiant ir tam būtinas karinės pramonės gamybos linijas. Tikimės Ukrainos padangėje išvysti F-16, o ant žemės – riaumojančius „Abramsus“ bei kitus driskiams siaubą keliančius ir trydą spaudžiančius pajėgumus. Tačiau, kad tai įvyktų realybėje, mes, piliečiai, turime nenustoti sekti įvykių Ukrainoje, minti savo ir Vakarų šalių politikams ant kojų, ypač tiems, toli pietvakariuose, kurie, deja, nenori mąstyti toliau asmeninių bei savo partijos reitingų, pajamų ir vaizdo į jūrą per vilos langą.
Foto: pilietinė čekų iniciatyva pasiekė finansavimo tikslą - įsigyti ir padovanoti Ukrainai 15 šalyje pagamintų priešlėktuvinės gynybos sistemų "Viktor". "Viktor" - tai modernizuota priešlėktuvinė patranka ZPU-2, sumontuota ant automobilio "Toyota Land Cruiser 79".
Dėkojame mūsų skaitytojams ir sekėjams bei rėmėjams. Tik Jūsų, mielieji, dėka, esame nepriklausomi ir galime sakyti tai, ką iš tiesų galvojame. Juridinius asmenis kviečiame sudaryti paramos sutartis (be jokių įsipareigojimų). Atskirai sakome ačiū: UAB "RCS LT", Silvijai T., Sauliui G. ir Lietuvos aludarių gildijai bei UAB „Vilkeda“. 2022 10 01 – 12 31 kasdienės apžvalgos yra projekto „Aštuonkojis“ dalis. Projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Visuomenės informacinio saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624
Comentarios