Pasaulinės spaudos laisvės dienos išvakarėse Jungtinių Tautų vadovas perspėjo, kad žiniasklaida puolama visuose pasaulio kampeliuose. Jis paragino visas valstybes sustabdyti tiesos ir ją skelbiančių asmenų persekiojimą. Generalinis sekretorius Antonio Guterresas 50 proc. padidėjusį žiniasklaidos darbuotojų nužudymų skaičių 2022 m. pavadino "neįtikėtinu" ir pabrėžė, kad spaudos laisvė "yra demokratijos ir teisingumo pamatas", kuriam kyla grėsmė.
2022 m. buvo nužudyti mažiausiai 67 žiniasklaidos darbuotojai. Be to, skaitmeninės platformos ir socialinė žiniasklaida palengvino ekstremistams skleisti melagingus naratyvus ir persekioti žurnalistus.
"Grėsmę tiesai kelia dezinformacija ir neapykantos kalbos, kuriomis siekiama ištrinti ribas tarp faktų ir fikcijos, tarp mokslo ir sąmokslo", - sakė A. Guterresas vaizdo pranešime, skirtame JT 30-osioms Pasaulinės spaudos laisvės dienos metinėms paminėti. Pirmą kartą šią dieną 1993 m. gruodžio mėn. paskelbė JT Generalinė Asamblėja ir paragino ją švęsti kiekvienų metų gegužės 3 d.
Guterresas taip pat sakė, kad žiniasklaida vis labiau sutelkiama "nedaugelio rankose".
Mes paantrinsime JT generaliniam sekretoriui. Deja, bet visame pasaulyje tiesa yra vis labiau monopolizuojama, o prigimtinė teisė į nepriklausomą nuomonę yra perkama, šantažuojama, prievartaujama ir žudoma. Žiniasklaidos industrija vis mažiau skiriasi nuo gamybos pramonės, kuri orientuota į vartojimą, o jam skatinti naudojamos itin manipuliatyvios marketingo priemonės.
Šiame tarpusavio priklausomybių nuo socialinio statuso, pinigų ir materialinio gerbūvio bei politinės įtakos pasaulyje, objektyvus ir nešališkas balsas yra ne tik puolamas tiesiogiai, bet ir kritikuojamas minios, kurią kiekvieną dieną informaciniu mėšlu šeria antraščių narkotikų prekeiviai. Apsvaigę nuo surogatinių naujienų, dezinformuoti, bet kaifuojantys žinių vartotojai ant žodinės agresijos šakių kabina nepriklausomą kalbėtoją.
Ilgai nuodyti informaciniais surogatais iškreiptų faktų, propagandos ir melo abstinencijos purtomi bendrapiliečiai yra grėsmė tiesą ir faktus skelbiantiems laisviems žmonėms ir valstybės saugumui.
Reikšmingi postūmiai
Rusijos terorizmo ir karo nusikaltimų ministerijos vadas Šoigu paragino valstybinę „Taktinių raketų korporaciją“ padvigubinti raketų gamybą „per kuo trumpesnį laiką“, nes artėja galimas Ukrainos kontrpuolimas. Hagos tribunolo klientas, kalbėdamas per susitikimą su aukščiausio rango kariškiais sakė, kad valstybinė bendrovė laiku vykdė sutartis, bet to neužtenka.
Tuo tarpu Jungtinės Karalystės gynybos ministerija antradienį paskelbtame vertinime pažymėjo, kad "logistikos problemos tebėra Rusijos sunkiai vykstančios kampanijos Ukrainoje pagrindas". "Rusija neturi pakankamai amunicijos, kad pasiektų sėkmę puolime", - teigė ji.
Trūkstant raketų, teroristinė Rusija šiąnakt surengė Ukrainos ataką iš oro iranietiškais dronais. Bepiločiai kamikadzės buvo paleisti iš šiaurės Briansko srities bei iš pietų - rytinės Azovo jūros pakrantės. Iš viso Rusija paleido 26 smogiamąsias skraidykles "Šached-136/131". Dvidešimt vienas nepilotuojamas orlaivis buvo sėkmingai sunaikintas, pranešė karinės oro pajėgos. Buvo panaudota priešlėktuvinė raketinė ginkluotė, aviacija ir mobiliosios ugniagesių grupės Oro pajėgų vadaviečių centro, Rytų ir Pietų atsakomybės zonose.
Visi dronai buvo numušti virš Kyjivo ir jo regiono. Septyni – virš Dnipro srities. Vienas iš jų pralaužė priešlėktuvinę gynybą ir pataikė į administracinį pastatą Dnipro mieste, kur kilo gaisras, tačiau, laimei, nukentėjusiųjų nebuvo.
Tuo tarpu Chersono srityje Rusijos okupacinė kariuomenė 106 kartus apšaudė Chersono sritį. Teroristai paleido 485 sviedinius iš sunkiosios artilerijos, "Grad", tankų, bepiločių orlaivių ir aviacijos. Chersono miestą priešas apšaudė devynis kartus. Smogta į gyvenamuosius regiono centrų rajonus. Per šiuos išpuolius žuvo keturi žmonės ir dar septyni buvo sužeisti, tarp jų - vaikas.
Trumpai
Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas ir karalienė Silvija antradienį pradėjo trijų dienų valstybinį vizitą Estijoje - tai pirmasis jų oficialus vizitas per daugiau nei 30 metų.
Danija paskelbė didžiausią karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė beveik 250 mln. dolerių. Už šias lėšas bus perkama priešlėktuvinė gynyba, amunicija, šarvuočiai ir kita įranga.
Ukraina šiuo metu yra pajėgi vykdyti puolamąsias operacijas, žurnalui "Foreign Affairs" sakė JAV ginkluotųjų pajėgų štabų vadų komiteto pirmininkas Markas Milley. Jis pridūrė, kad Kyjivas taip pat turi pakankamai išteklių gynybai, kurie per pastaruosius metus gerokai padidėjo. Kartu JAV generolas nenurodė galimos puolamosios operacijos pradžios datos, pažymėdamas, kad sprendimą priims pati Ukraina.
Gegužės 3 d. naktį 5 bepiločiai lėktuvai atakavo Rusijos karinį aerodromą Briansko srityje. Iš kur jie atsirado, niekas nežino. Na tiesiog – NSO!
Lietuvoje
Ketverių metų Seimas 1791 metų gegužės 3 d. priėmė pirmąją Europoje ir antrąją pasaulyje (JAV priimta 1789 m. kovo 4 d.) Konstituciją.
Vienuoliktas jos skirsnis nustatė, kad karinė jėga priklauso ne karaliui, o tautai. Taip buvo įtvirtinta nuostata, kad valstybę ir savo laisvę turi ginti kiekvienas pilietis. Vėlesnė pataisa numatė, kad kariuomenėje penkis metus turi atitarnauti visi ATR piliečiai.
Penkis metus, mielieji.
Ir tada, ir dabar, Rusija terorizavo pasaulį. Tik šiandien mes svarstome, kad gal nereikia visuotinio šaukimo, gal užtenka tų kelių tūkstančių, kurie bus parengti ginti savo ir šalies laisvę per šešis mėnesius.
Nuotraukoje gatvės mūšis Bachmuto griuvėsiuose.
Ypatingas ačiū nuolatiniam rėmėjui „DT Artelė“, taip pat Lietuvos aludarių gildijai. Mūsų darbo tęsimui itin svarbi visų jūsų parama: https://tinyurl.com/noriuparemti
Comments