top of page
  • Writer's pictureAurimas Navys

UKRAINĄ REMSIME IKI PERGALĖS IR RUSIJOS NEPRALAIMĖJIMO (2023 07 19)

Geopolitinė padėtis

Prasidėjo 14-asis Ukrainos gynybos kontaktinės grupės „Rammstein“ susitikimas. Pentagono vadovas Lloyd Austin pabrėžė, kad JAV ir sąjungininkės dės maksimalias pastangas, kad Ukraina gautų viską, ko jai reikia karui su Rusija. „Tai nepaprastai svarbus momentas šio karo ir šio šimtmečio istorijoje. Jungtinės Valstijos stovės Ukrainos pusėje tol, kol bus būtina, taip pat ir ši kontaktinė grupė“, – sakė Austinas.

Visuomet pabrėžiama, kad ginklų Ukrainai bus tiek, kiek reikės. Kada bus? Kelintais metais? 2030? Ukrainai reikia tūkstančių naikintuvų ir tankų bei artilerijos sistemų. Šiandien. Tuomet pergalė, tikėtina, būtų greita.

Pranešama, kad JAV ir NATO susiduria su kritiniu šaudmenų trūkumu Ukrainoje. JAV ir Europa skuba didinti šaudmenų gamybą, nes po dešimtmečius trukusios santykinės taikos Vakarai nėra tinkamai pasirengę užsitęsusiam sausumos karui Europoje. Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Ben Wallace teigia, kad NATO nuo pat pradžių ruošėsi puolimui, kuris truktų „vieną naktį ir vieną dieną“. „Niekas iš tikrųjų neuždavė sau klausimo, kas bus, jei „viena naktis ir viena diena“ virs „dviem savaitėmis, trimis savaitėmis, keturiomis savaitėmis“. Kiek ir ar iš tikrųjų turime tokių galimybių?“ – samprotavo Wallace.

Teigiama, jog JAV bazėse visame pasaulyje yra sukauptas įslaptintas šaudmenų kiekis, tačiau jis yra avarinis valstijų rezervas. Pareigūnai pripažįsta, kad JAV jau artėja prie „raudonos linijos“, kalbant apie 155 mm kalibro šaudmenų atsargas, kurias jos turi tiekti Ukrainai. Praėjusiais metais JAV pradėjo didinti šaudmenų gamybą, kai tapo aišku, kad karas užsitęs daug ilgiau, nei tikėtasi. Tačiau ši gamyba pasieks priimtiną lygį tik po kelerių metų. Būtent todėl Vašingtonas nusprendė siųsti kasetinius šaudmenis Ukrainai kaip laikiną priemonę.

Įdomu, ką veikė tuos dešimtmečius Vakarų žvalgybos tarnybos? Piešė taikos tortus gražiose PPT prezentacijose? O karas ėmė ir užklupo nelauktai netikėtai. Kaip ledo kruša liepą. Ir nutik tu man šitaip...

JAV artimiausiomis dienomis paskelbs apie naują 1,3 mlrd. dolerių karinės pagalbos Ukrainai paketą. Preliminariais duomenimis, jį sudarys oro gynybos įranga, bepiločiai orlaiviai, šaudmenys ir elektroninio ryšio priemonės. Pažymima, kad JAV naudoja lėšas pagal Ukrainos saugumo paramos iniciatyvos programą, kuri leidžia prezidento Joe Bideno administracijai pirkti ginklus tiesiogiai iš gamintojų, o ne išimti juos iš JAV kariuomenės atsargų.

Maskva perėmė Prancūzijos jogurto gamintojos „Danone“ ir Danijos alaus daryklos „Carlsberg“ antrinių įmonių Rusijoje kontrolę. Ši nacionalizacija įvyko po sekmadienį Putino pasirašyto dekreto. Užsieniečiams priklausantys „Danone“ ir „Carlsberg“ vietos alaus daryklų „Baltika“ akcijų paketai buvo perduoti „laikinai valdyti“ Rusijos federalinei turto agentūrai. Rusijos vyriausybė perėmė ir Vokietijos energetikos bendrovei „Uniper“ ir Suomijos „Fortum Oyj“ priklausančių komunalinių paslaugų įmonių kontrolę.

„Carlsberg“ pranešime teigė, kad šis įvykis buvo „netikėtas“ ir kad alaus daryklos „Baltika“ pardavimo perspektyvos dabar yra „labai neaiškios“. Pasak „Carlsberg“ interneto svetainės, „Baltika“ yra viena didžiausių plataus vartojimo prekių bendrovių Rusijoje, joje dirba 8 400 darbuotojų.

Praėjusiais metais po Putino invazijos į Ukrainą iš Rusijos pasitraukė daugiau kaip 1 000 įmonių. Tačiau nemažai įmonių, įskaitant „Heineken“, „Nestle“, „Unilever“ ir „Mondelez“ liko Rusijoje. Gal Putino dekretas padės įmonėms apsispręsti? Jei nepaskatina raginimai nustoti gaminti šokoladukus okupantų šalies vaikams, kad už gautas lėšas būtų žudomi ukrainiečių vaikai.

Praėjusiais metais tabako milžinė „Philip Morris International“ taip pat teigė, kad intensyviai stengiasi pasitraukti iš Rusijos. Tačiau, kaip skelbiama, šiandien „Philip Morris International“ yra viena didžiausių Rusijoje likusių tarptautinių bendrovių, kurios turtas, įskaitant kelias ten esančias gamyklas, vertinamas 2,5 mlrd. dolerių, rodo Jeilio atliktas tyrimas.

Nieko keisto. Neina taip lengvai pasitraukti, kai kojos supančiotos milijardiniais pelnais. Ta proga laukiame sugrįžtančių namo ir vietinių krabų. Nebent ryšiai Kremliuje tokie geri, kad viskas „po barabanu“.

Reikšmingi postūmiai

Ukrainos kariuomenė toliau vykdo puolamąsias operacijas Bachmuto, Melitopolio ir Berdiansko kryptimis. Bachmuto kryptimi ukrainiečių kariai tęsia puolamuosius veiksmus į šiaurę ir pietus nuo Bachmuto. Rusų okupantai priversti trauktis iš Orihovo-Vasiljivkos šiaurės rytų pozicijų.

Ukrainos gynybos pajėgų aviacija sudavė 11 smūgių į driskių personalo, ginklų ir karinės technikos koncentracijos vietas ir tris smūgius į Rusijos armijos priešlėktuvinių raketų sistemas. Raketiniai ir artilerijos daliniai pataikė į priešo valdymo centrą, aštuonis artilerijos pabūklus šaudymo pozicijose, du šaudmenų sandėlius ir tris priešo radioelektroninės žvalgybos postus.

Rusijos parlamentas pratęsė maksimalų amžių, nuo kurio vyrai gali būti mobilizuojami tarnauti kariuomenėje, mažiausiai penkeriais metais – iki 70 metų.

Rusija taip pat išlaiko „mobilizuotąjį rezervą“, kurį sudaro vyrai, pasibaigus privalomajai ar profesinei tarnybai užsirašę į periodinius karinius mokymus ir gaunantys stipendiją. Naujasis įstatymas reiškia, kad iš šio rezervo aukščiausius laipsnius turintys asmenys dabar gali būti pašaukti atgal į tarnybą ne iki 65, o iki 70 metų.

Karo ir teroro ministras Sergejus Šoigu planuoja padidinti kovinio personalo skaičių nuo 1,15 mln. iki 1,5 mln. Rusija ruošiasi ilgam karui. Labai ilgam.

Trumpai

Dėl miškų gaisrų netoli Atėnų tūkstančiai žmonių buvo priversti bėgti iš pajūrio kurortų. Stiprus vėjas, kurio greitis siekia 70 km/h neša liepsnas per kalvų šlaitų krūmynus ir pušynus, išdžiovintus per kelias dienas trukusį didžiulį karštį. Didelis gaisras kilo miškingoje vietovėje netoli kurortinio Loutrakio miesto, apie 90 km į vakarus nuo Atėnų, kur evakuota vaikų vasaros stovykla ir senjorų reabilitacijos centras. Karštis alina ir Italiją. Vakar Romos gyventojai svilo 50 laipsnių karštyje.

Europos Parlamento reglamente „Dėl gamtos atkūrimo“ numatoma atkurti ekosistemas miškuose bei miestuose, taip pat biologinę įvairovę. Europos žaliajame kurse pabrėžiama, jog labai svarbu išsaugoti gamtą ir iki 2030 sustabdyti biologinės įvairovės nykimą. Laiko turime nedaug. Medžiai auga ilgai, o kertami labai greitai.

Kelios G20 narės pasmerkė Rusiją už tai, kad ši per dviejų dienų aukščiausiojo lygio susitikimą Gandhinagare atsisakė Juodosios jūros regiono grūdų sandorio, praneša Indijos finansų ministerija. Kanados vyriausybė pareiškė, jog „Rusijos Federacija, kuri anksčiau trukdė Juodosios jūros grūdų iniciatyvos veiklai, smarkiai eskaluoja badą“.

„Kanada ragina Rusijos Federaciją nedelsiant atnaujinti savo dalyvavimą susitarime, kad būtų išvengta tolesnių sukrėtimų pasaulinėms maisto sistemoms, kurios jau ir taip yra įtemptos dėl jos agresijos karo prieš Ukrainą.“

Labai gerai, kad pagaliau politikai susivokė apie tai, ką mes kaip karksėjome prieš gerus metus, matydami Rusijos eskaluojamą badą, masinę migraciją, chaosą Europos miestuose, kaip Kremliaus karo prieš Vakarus dedamąją. Labai blogai, kad Putinui siunčiami prašymai ir raginimai. Prieš metus turėjo būti planas, kaip spręsti maisto krizės problemą, o šiuo metu jis jau turėjo veikti.

Taip, kaip buvo išspręsta dujų krizės problema. Vėluojame. Nedovanotinai. Tai mums visiems labai brangiai kainuos.

Šio mėnesio pradžioje Hagoje pradėtas Tarptautinio agresijos prieš Ukrainą nusikaltimo baudžiamojo persekiojimo centro darbas. Sudaryta 38 valstybių atstovų koalicija, kuri dalyvauja bendrame darbe. Tačiau kol kas nenutarta, koks šio tarptautinio teismo proceso formatas.

Svarbu fiksuoti fašistinės Rusijos nusikaltimus. Sunaikinti ordas, areštuoti fiurerį ir šutvę, pastatyti kartuves ir tada pradėti teismo procesą.

Iranas pareiškė, jog remia Ukrainos teritorinį vientisumą ir pasisako už tai, kad karas būtų užbaigtas „politiniu dialogu“. „Kalbant apie Ukrainą, mes tikime kiekvienos šalies, įskaitant Ukrainą, teritoriniu vientisumu, kuris, remiantis tarptautine teise, turėtų būti visų šalių prioritetas. Ir, žinoma, toliau pabrėžiame karo užbaigimą politinio dialogo būdu“, – sakė Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amiras Abdollahianas, valstybės, tiekiančios daugiausiai dronų teroristinei Rusijai.

Melas, veidmainystė, klasta tampa valstybių vadovų tarpusavio komunikavimo norma.

Lietuvoje

Susvilusi Lietuva pagaliau gavo lietaus. Miestiečiai tvino ir vargo, o kaimo žmonės dėkojo visiems dievams.

Nors Europos Komisija seniai ruošė įstatymą, stabdantį masinį miškų kirtimą, skatinantį biologinę įvairovę ir miškų tausojimą bei atkūrimą, mūsų tautiniai driskiai ir valkatos mulkino eilinius žmogelius, esą miškai išskiria anglies dvideginį, todėl juos reikia naikinti. Mokslas seniai įrodė, kad miškai akumuliuoja drėgmę, ją garina, taip leisdami jai keliauti žemynu. Štai kodėl itin svarbi miško paklotė ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje. Medžių pavėsyje, miške, temperatūra gali būti net devyneriais laipsniais mažesnė, nei kaitros alinamose miestų gatvėse ir skveruose.

Tačiau gausybė mažaraščių karaliukų pavertė savo miestų aikštes sovietinio stiliaus betoninėmis keptuvėmis be medžių, kad galėtų per karščius parodyti pavyzdį, ką reikia veikti tokiose šutros alinamose plynėse vidurdienį.

Viskas praėjo, praeis ir tai.

Žmonės su galva ir širdimi ėmėsi sostinės ąžuolo gynybos, dabar – ir kitų medžių gynybos.

Ateis laikas, bus atsigręžta ir į šiuo metu uoliai naikinamus miškus. Lietuvos miškingumas – sąlyginė sąvoka. 71,1 procento miškų skirta medienos gamybai. Medžiai šiuose plotuose gali būti sodinami ir kertami, ūkininkaujant bulvių lauko sodinimo principu. Tai yra visiškai nepaisant bioįvairovės išsaugojimo. 33,5 procento miškingumas – tik popieriuje. Didelė miškų dalis iškirsta ir sunaikinta. Žinoma, vyksta atsodinimas, tačiau medžiai užaugs po 40 metų, ir ne giriai būdingoje medžių bendrijoje, o medžių (paprastai pušų) lysvėse. Neliečiamų girių, kuriose pūva biologinės įvairovės gyvybei svarbūs krituoliai, neturime nė vieno procento. Turėkime omeny, jog susiformuoti girių ekosistemai reikia kelių šimtų metų.

Kol kas mūsų miškai virsta ne giriomis, o vilomis, bimbalais, leksusais ir antalijomis. Ką paliksime po savęs?

Nuotraukoje: Ukrainos 37-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados valdymo ir artilerijos žvalgybos baterijos žvalgybos komplekso „Furija“ įgula.

Ypatingas ačiū nuolatiniams rėmėjams „DT Artelė“ ir Lietuvos aludarių gildijai. Dėkojame savo skaitytojams už palaikymą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti

Siūlome aktyvius mokymus: https://tinyurl.com/f352n3uw

Tas pats tekstas internetiniame puslapyje: https://tinyurl.com/bdh6j5rk



152 views0 comments
bottom of page