top of page
  • Writer's pictureAurimas Navys

UKRAINA STIPRINA GYNYBĄ BACHMUTE (2023 03 11)

Politinis strateginis lygmuo

Ukraina nusprendė tęsti kovą sugriautame Bachmuto mieste. Gynėjų vertinimu, mūšis dėl griuvėsių sukaustė geriausius Rusijos dalinius ir juos kasdien geroka praretina.

Kalbėdamas apie intensyvias kovas Bachmute, Ukrainos prezidento patarėjas M. Podoliakas sakė, kad "Rusija pakeitė taktiką. Ji susitelkė prie Bachmuto su didele dalimi savo apmokyto karinio personalo, profesionalios kariuomenės likučiais, taip pat privačiomis kompanijomis. Todėl mes turime du tikslus: kiek įmanoma sumažinti jų pajėgų personalą ir užfiksuoti juos keliuose svarbiausiuose varginančiuose mūšiuose, sužlugdyti jų puolimą, ir sutelkti savo išteklius kitur, pavasario kontrpuolimui. Taigi šiandien Bachmutas yra visiškai efektyvus, netgi viršija savo pagrindines užduotis".

Rusija lavoniena užtvindė griuvėsius, nes nusprendė juos padaryti pagrindiniu savo žiemos puolimo tikslu. Dešimtys tūkstančių rezervistų, samdinių, marodierių ir šiaip ginkluotų valkatų iš Rusijos užėmė rytinę miesto dalį ir priemiesčius šiaurėje bei pietuose, tačiau kol kas nesugebėjo užveržti žiedo aplink ukrainiečių gynėjus.

Kyjivas, kuris kovo pradžioje atrodė planuojantis pasitraukti į vakarus, po susitikimų su NATO šalių generolais, šią savaitę paskelbė, kad stiprina gynybą Bachmute ir yra pasiryžęs kovoti toliau. Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar sakė, kad Rusijai tęsiant puolimą "mūsų kariai daro viską, kas įmanoma, kad neleistų priešui įgyvendinti savo planų".

Tuo tarpu vakar butų vagis, recidyvistas J. Prigožinas viešai padėkojo vyriausybei už "didvyrišką" gamybos padidinimą, tačiau tame pačiame garso pranešime teigė, kad "nerimauja dėl šaudmenų ir šovinių trūkumo ne tik "Vagneriui", bet ir visiems Rusijos kariuomenės daliniams". Maskva teigia, kad esą užėmus Bachmutą, būtų pramušta skylė Ukrainos gynyboje ir žengtas žingsnis siekiant užgrobti visą Ukrainos Donbaso pramoninį regioną - pagrindinį Kremliaus taikinį.

Bachmutas iš tiesų tapo efektyviu rusų marodierių utilizavimo fabriku.

Jungtinės Valstijos apkaltino Rusiją siekiu destabilizuoti padėtį Moldovoje ir pareiškė, kad padės šiai šaliai atremti tokius bandymus, visų pirma, dalydamosi informacija ir teikdamos kitą pagalbą, pranešė Baltieji rūmai. „JAV sutinka su Moldovos prezidentės Majos Sandu nuomone, kad Rusija nekelia neišvengiamos karinės grėsmės, tačiau pritaria jos susirūpinimui, kad Maskva bando destabilizuoti jos šalį, siekdama įkurti labiau prorusišką vyriausybę“, - sakė Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas spaudai Džonas Kirbis.

"Rusijos veikėjai, kai kurie iš jų šiuo metu susiję su Rusijos žvalgyba, siekia inscenizuoti ir panaudoti protestus Moldovoje kaip pagrindą sukilimui prieš Moldovos vyriausybę kurstyti ir rengti", - įspėjo JAV atstovas.

Be jokios abejonės, Kremlius visais galimais būdais siekia destabilizuoti padėtį regione, tiek Moldovoje, tiek Gruzijoje.

Pastarojoje, parlamentas nubalsavo atsisakyti užsienio agentų registracijos įstatymo projekto. Tbilisį užplūdus dešimtims tūkstančių protestuotojų, atsisakyta įstatymo projekto, kuriuo reikalaujama, kad žiniasklaida ir nevyriausybinės organizacijos, kurios gauna daugiau kaip 20 proc. finansavimo iš užsienio šaltinių, užsiregistruotų kaip "užsienio įtakos agentai". Kritikai teigė, kad jei įstatymas bus priimtas, jis gali sutrukdyti Gruzijos siekiui vieną dieną įstoti į NATO ir Europos Sąjungą.

Tbilisio protestuotojai teigė, kad įstatymo projektą įkvėpė panašus įstatymas Rusijoje, kuris buvo naudojamas siekiant nutildyti kritikus. Jie mitingavo prie parlamento pastato, nors buvo sutikti ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis.

Naujasis Kipro prezidentas penktadienį pareiškė, kad Kipras, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės, skirs 2 proc. bendrojo vidaus produkto gynybos išlaidoms. Po apsilankymo specialiųjų operacijų pajėgų treniruočių stovykloje Nikos Christodoulides žurnalistams sakė, kad jis siekia, jog Kipras tarp kitų šalių, tokių kaip Graikija ir Prancūzija, taptų "pagrindine" ES šalimi, kuri pastaruoju metu siekia sustiprinti bloko atgrasymo pajėgumus ir gynybos infrastruktūrą.

2022 m. Kipro BVP siekė 27 mlrd. eurų (Lietuvos – 67.1 mlrd.). 2 % BVP tikslas atspindi NATO narių įsipareigojimą, bet Christodoulides sakė, kad šiuo metu neketina teikti paraiškos dėl narystės kariniame aljanse.

Penktadienį paskelbtame laiške darbuotojų profesinėms sąjungoms Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas primygtinai pabrėžė, kad reikia didinti pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų tam, kad Prancūzijos pensijų sistema ateinančiais metais būtų finansiškai tvari.

Visą šią savaitę daugiau kaip milijonas demonstrantų žygiavo Prancūzijos miestuose ir miesteliuose, traukinių ir metro mašinistams, naftos perdirbimo įmonių darbuotojams ir kitiems asmenims pradėjus neterminuotus streikus prieš centristų vyriausybės planą. Profsąjungos paragino šeštadienį rengti dar daugiau protestų. Jos reikalauja atšaukti įstatymo projektą, kurį šią savaitę svarsto Prancūzijos Senatas.

Prezidento kanceliarijos pateiktame laiške E. Macronas teigė, kad nusprendė "priversti prancūzus dirbti šiek tiek ilgiau", nes kiti variantai, kuriuos jis atmetė, būtų reiškę "pensijų mažinimą, mokesčių didinimą arba finansinę naštą užkrauti mūsų vaikams ir anūkams".

Kietai. Tik reikia nepamiršti, kad Kremliuje jau parengti planai, kaip dar daugiau įsiūbuoti braškantį laivą, kurio burės turi atlaikyti ir vis stiprėjantį maisto kainų augimo vėją.

Naujaisiais duomenimis, vištos kiaušinio kaina ES per metus iki 2023 m. sausio mėn. išaugo 30 % ir signalizuoja apie išaugusias pragyvenimo išlaidas visų 27 valstybių bloko gyventojams. Metinė infliacija 20 valstybių euro zonoje pradėjo mažėti ir vasario mėn. sudarė 8,5 %, bet maisto produktų, alkoholio ir tabako sektoriuje ji toliau augo ir sudarė 15 %.

Kiaušinių kainos labiausiai kilo Čekijoje, kur per metus išaugo 85 %, toliau - Vengrijoje 80 %, Slovakijoje 79 %, o mažiausiai pakito Vokietijoje ir Liuksemburge - abiejose šiose šalyse kiaušiniai pabrango „tik“ 18 % procentų.

Ką gi, Velykos bus mažiau sočios. Mes iš viso apsieitume ir be kiaušinių, bet kad tos vištos juos deda ir deda.

Operacinis lygmuo

Be reikšmingesnių pakitimų.

Norvegija kartu su JAV perduos Ukrainai dar du NASAMS oro gynybos sistemų „būrius“, pranešama Norvegijos vyriausybės interneto svetainėje. "Ukrainai labai reikia apsaugos nuo raketų atakų, ir Norvegija suteiks pagalbą", - cituojama šalies gynybos ministerija.

Oro gynybos būryje yra 3-4 paleidimo įrenginiai su šešiomis AMRAAM raketomis kiekviename, taip pat radiolokacinė stotis, ugnies valdymo patalpa ir įrenginys su elektrooptine kamera. „<...> tai gerokai pagerins Ukrainos galimybes ginti savo miestus ir svarbią infrastruktūrą nuo Rusijos raketų atakų", - rašoma interneto svetainėje.

Tuo tarpu Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin leido pradėti derybas dėl senų naikintuvų perdavimo Ukrainai. Pasak jos, Suomija atsidūrė įdomioje padėtyje, nes nusprendė įsigyti naujų naikintuvų.

"Taip, manau, kad galime aptarti ir "Hornet", ar būtų įmanoma juos perduoti Ukrainai ir kokių mokymų reikėtų", - sakė S. Marin. Ji pabrėžė, kad diskusijos dėl naikintuvų yra labai ankstyvoje stadijoje ir reikalingas platus tarptautinis bendradarbiavimas.

Suomija turi 55 naikintuvus F/A-18 "Hornet" ir apie dvidešimt mokomųjų modelių, taip pat yra senesnių britų mokomųjų modelių "Hawk".

Kanada uždraudė importuoti visus Rusijos aliuminio ir plieno gaminius. Otavos teigimu, taip siekiama atimti iš Maskvos galimybę finansuoti jos karą prieš Ukrainą. "Ukraina gali ir turi laimėti šį karą. Mes ir toliau darome viską, ką galime, kad nutrauktume arba apribotume pajamas, kuriomis finansuojama neteisėta ir barbariška Putino invazija į Ukrainą", - sakoma finansų ministrės Kristijos Freeland pareiškime.

Ukrainos pareigūnai įsakė istoriškai su Rusija susijusiam Ortodoksų Bažnyčios sparnui palikti vienuolyno kompleksą Kyjive, kuriame jis įsikūręs. Kyjivas rimtai ėmėsi Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios (UOB), kuri pripažino Maskvos patriarcho autoritetą iki plataus masto invazijos pernai. Kyjivo pareigūnai motyvavo savo sprendimą tuo, kad UOB yra prorusiška ir bendradarbiauja su Maskva. Maskvos patriarchas, KGB darbuotojas Kirilas tvirtai palaiko invaziją ir žudynes.

Taktinis lygmuo

Per pastarąją parą Donecko regione rusai sudavė 29 aviacijos ir 4 raketų smūgius. Be to, teroristai virš 100 kartų apšaudė iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų. Yra sužeistų civilių gyventojų, apgadinta civilinė infrastruktūra ir gyvenamieji pastatai.

Raketinių smūgių grėsmė išlieka didelė visoje Ukrainoje.

Pagrindinės rusofašistų pastangos sutelktos į puolamųjų veiksmų vykdymą Lymano, Bachmuto, Avdijivkos, Marijinkos ir Šachtarsko kryptimis. Praėjusią parą Ukrainos kariai šiomis kryptimis atrėmė daugiau kaip 100 priešo atakų.

Donecko srities laikinai okupuotos teritorijos Jasinuvatos, Ždanivkos, Charcizkos, Ambroseivkos gyvenvietėse vietinėse okupacinėse administracijose ir kultūros namuose Rusijos okupacinė vadinamoji "valdžia" organizavo vietos kolaborantų apdovanojimą Rusijos politinės partijos "Viena Rusija" partiniais bilietais.

Marodieriai iš Rusijos ir toliau patiria nuostolių. Berdiansko mieste vietos medicinos įstaigos perpildytos sužeistaisiais. Iš ginekologinio skyriaus išrašyti visi pacientai ir patalpinta 30 sužeistų rusų. Kituose skyriuose patalpinta dar 80 sunkiai sužeistų okupantų.

Ukrainos aviacija per parą sudavė 11 smūgių okupantų židiniams ir smūgį priešlėktuvinio raketinio komplekso pozicijai. Taip pat gynėjai numušė priešo bepilotį orlaivį "Orlan-10".

Raketų ir artilerijos daliniai smogė 5 priešo sutelkimo rajonams, priešlėktuvinės gynybos įrenginiui ir priešo šaudmenų sandėliui.

Belgija uždraudė naudotis "TikTok", nes nerimauja dėl kibernetinio saugumo, privatumo ir dezinformacijos. Kinams priklausanti dalijimosi vaizdo įrašais programėle bus laikinai uždrausta naudotis Belgijos federalinei vyriausybei priklausančiuose ar apmokamuose įrenginiuose mažiausiai šešis mėnesius.

Lietuva šiandien švenčia Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Sveikiname visus su pergale ir jos kuo greičiau linkime Ukrainai. Ukraina sveikina mus visus ir praneša, kad iš viso per parą gynėjai likvidavo 1010 rusų okupantų, sunaikino 10 tankų, 20 kovinių šarvuočių ir 8 artilerijos sistemas. Be to, priešas neteko 2 reaktyvinių sistemų "Batfire", priešlėktuvinės gynybos priemonės, operatyvinio taktinio lygio bepiločio, 7 transporto priemonių ir 2 specialiosios technikos vienetų.

Komentaras

Naujausias teroristinės Rusijos raketų išpuolis prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą buvo vienas didžiausių per pastaruosius kelis mėnesius. Ketvirtadienį Rusija paleido daugiau kaip 80 raketų, siekdama įveikti Ukrainos priešlėktuvinę gynybą ir paralyžiuoti šalies energetikos sistemą. Nuo ankstesnių raketų atakų šis teroro aktas skyrėsi tuo, kad Rusija panaudojo daugiau sudėtingų viršgarsinių raketų, kurios yra pažangiausi ginklai karo nusikaltėlių arsenale. Nežiūrint to, kaip ir ankstesni tokie smūgiai, jie nepadarė ilgalaikės žalos Ukrainos energetikos tinklui. Remonto brigados greitai atkūrė elektros energijos tiekimą daugelyje regionų.

Ukrainos kariuomenės vadas generolas Valerijus Zalužnyj sakė, kad Rusija paleido 81 raketą ir aštuonis Irano gamybos bepiločius orlaivius "Shahed", o Ukrainos priešlėktuvinė gynyba numušė 34 raketas ir keturis bepiločius orlaivius. Pasak V. Zalužnyj, tarp raketų buvo šešios viršgarsinės raketos "Kinžal", o Ukrainos oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas pabrėžė, kad Ukraina neturi priemonių, kuriomis galėtų numušti šias raketas, taip pat ir senesnes priešlaivines Kh-22 raketas, kurios buvo panaudotos per ketvirtadienio smūgius.

„Kinžal" raketa yra viena iš pažangiausių Rusijos ginklų. Iš MiG-31 paleidžiama balistinė raketa gali pasiekti taikinius iki 2 000 kilometrų atstumu, bet svarbiausia ypatybė ta, kad ji skrieja 10 – 12 kartų didesniu nei garso greičiu, todėl ją sunku numušti. Dėl viršgarsinio greičio ir sunkaus kovinio užtaiso (apie pusė tonos) "Kinžal" gali naikinti itin gerai įtvirtintus taikinius, pavyzdžiui, požeminius bunkerius ar kalnų tunelius. Teoriškai, raketos tikslumas yra vieno metro paklaidos ribose, bet rusams, kaip visada, vienas metras dažnai virsta šimtais metrų ar net kilometrais.

Rusijos smūgių taikiniai ir padaryta žala lieka neaiškūs, tačiau akivaizdu, kad Rusija susiduria su vis didesniu moderniausių ginklų stygiumi, o naujų gamyba pernelyg lėta, kad kompensuotų jau išleistą kiekį. Didžiosios Britanijos gynybos ministerija penktadienį pažymėjo, kad intervalai tarp Rusijos raketų smūgių tapo didesni, tikriausiai "todėl, kad Rusijai dabar reikia sukaupti kritinę masę naujai pagamintų raketų tiesiai iš pramonės, kol ji gali skirti pakankamai didelį smūgį, kad įtikinamai įveiktų Ukrainos priešlėktuvinę gynybą".

Raketas "Kinžal" rusai leido iš naikintuvų MiG-31, kurių dalis yra dislokuoti Baltarusijoje. Ukrainos kariuomenė sakė, kad šešios senesnės Kh-22 raketos buvo paleistos iš sunkiųjų bombonešių Tu-22M.

Kh-22 skrenda daugiau nei tris kartus didesniu už garsą greičiu, o veikimo nuotolis siekia 600 kilometrų. Sukurtos praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, Sovietų Sąjungoje Kh-22 yra skirtos smogti JAV lėktuvnešiams ir kitiems karo laivams. Dėl viršgarsinio greičio ir 630 kilogramų nešamo užtaiso ši raketa turi didelę sprogstamąją galią, tačiau dėl pasenusios nukreipimo sistemos rusų teroristų rankose ji tampa dar mažiau tiksli, kai naudojama taikiniams sausumoje.

Rusija taip pat paleido modernias sparnuotąsias raketas Kh-101, kurias neša strateginiai bombonešiai, ir sparnuotąsias raketas "Kalibr", kurias paleidžia karo laivai. Tolimojo nuotolio, didelio tikslumo raketos yra ikigarsinės, o Ukrainos kariuomenė teigė sėkmingai su jomis susidorojusi.

Kita Rusijos smūgių dalis buvo oro gynybos raketos S-300, kurias Rusija naudoja prieš antžeminius taikinius, esančius mažesniu atstumu nuo fronto linijos. Nors jos palyginti nedidelis užtaisas neturi tokios griaunamosios galios kaip anksčiau minėti ginklai, tačiau Rusija turi dideles S-300 sistemoms skirtų raketų atsargas, o Ukraina turi labai ribotas galimybes jas perimti.

Rusija taip pat naudojo kai kurias trumpesnio nuotolio iš oro paleidžiamas raketas, kurias neša naikintuvai, ir Irano dronus. Ukrainos kariai teigė, kad kariuomenei vis sėkmingiau sekasi su jais susidoroti, numušant didžiąją dalį per kiekvieną antpuolį paleistų dronų.

Rusija, per vieną masinę ataką naudodama daugybę tipų raketų ir dronų, bando įveikti Ukrainos oro gynybą. Girdėdami ir analizuodami įvairius analitikų ir ekspertų vertinimus dėl šių raketų, manytume, kad patikimiausias būdas atremti tolesniems Rusijos išpuoliams, naudojant įvairių tipų raketas yra ne tik antžeminė priešlėktuvinė / priešraketinė gynyba, bet taip pat vakarietiški naikintuvai, ginkluoti oras – oras raketomis.

Nuotraukoje Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neša gėles prie Rusijos ir Ukrainos kare žuvusių Ukrainos gynėjų atminimo sienos Kyjive, Ukrainoje, penktadienį, 2023 m. kovo 10 d. (Ukrainos prezidento spaudos tarnyba per AP).

Dėkojame, kad remiate ir suteikiate mums galimybę sakyti tai, ką iš tiesų galvojame. Ypatingas ačiū rėmėjams DT Artelė, UAB ir Lietuvos aludarių gildijai. Kasdienės apžvalgos yra „Pažinti Rusiją“ projekto dalis, kurią remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Norėtumėte pakviesti diskusijai ar mokymams? Rašykite: info@visagentura.com
Visuomenės informacinio saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624





59 views0 comments

Recent Posts

See All

Comments


bottom of page