Geopolitinė padėtis
Vakar vakare JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas susitiko su Kinijos kompartijos vyriausiuoju begemotu, einančiu prezidento pareigas Xi Jinpingu. Po pokalbio jis sakė, kad pavyko susitarti "stabilizuoti" smarkiai pablogėjusius JAV ir Kinijos santykius. Tačiau, pabrėžė Blinkenas, Kinija nėra pasirengusi atnaujinti karinių kontaktų, o tai, JAV nuomone, yra labai svarbu siekiant išvengti klaidingų apskaičiavimų ir konfliktų, ypač dėl Taivano.
Vėliau Kinijos diplomatas vakariniam Žemės pusrutuliui Yang Tao kalbėdamas apie JAV valstybės sekretoriaus vizitą sakė manantis, kad Blinkeno vizitas į Kiniją "žymi naują pradžią". Kartu jis vis tiek įgėlė amerikiečiams. "JAV pusė tikrai supranta, kodėl kyla sunkumų dėl karinių mainų", - sakė jis, turėdamas galvoje JAV sankcijas, kurios, anot Blinkeno, yra susijusios tik su grėsmėmis Amerikos saugumui.
Vis dėlto, nežiūrint aptakių pranešimų, pasibaksnojimų, šypsenų foto ir video kameroms bei „viltingų pažadų gerinti tarpusavio santykius“, mums liko rūgščiai kartus skonis burnoje. Nei viena pusė neįvardino konkrečių susitarimų ar įsipareigojimų, be to, paaiškėjo faktas, kad nuo 2021 m. Kinija atsisakė arba neatsakė į daugiau nei dešimtį JAV Gynybos ministerijos prašymų surengti aukščiausio lygio dialogus.
Iš kitos pusės, kalbėdamas komunistams taip vadinamame parlamente, Xi užsiminė, kad „blogiausia (tarp JAV ir Kinijos) gali būti praeityje“.
Vienas mažas žingsnis, nepastebėtas apžvalgininkų ar sąmoningai nutylėtas, mūsų galva, gali teikti kiek daugiau optimizmo. Tai būtent pats faktas, kad Xi galiausiai susitiko su Blinkenu, o tai yra ženklas, kad Kinija nori kalbėtis. Tikimės, kad ne su peiliu šypsenos makštyse.
Kol JAV vargo su Kinija diplomatiniuose amerikietiškuose kalneliuose, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ragino Europos valstybes siekti daugiau nepriklausomybės oro erdvės apsaugos srityje ir įspėjo per daug nepasikliauti JAV. Skambučių virtuozas kvietė europiečius kurti savo oro erdvės apsaugos strategiją, kuri užtikrintų kovą su dronais ir balistinių raketų gynybą.
"Turime žinoti, kokia yra grėsmės situacija... O tada, ką mes, europiečiai, galime pagaminti? Ir ką tada mums reikia pirkti?", - sakė E. Macronas. Jis perspėjo, kad nereikėtų iš karto pirkti "to, kas yra lentynose".
"Kodėl mums vis dar per dažnai reikia pirkti amerikietišką? Todėl, kad amerikiečiai standartizavo daug daugiau nei mes, o jie patys turi federalines agentūras, kurios teikia milžiniškas subsidijas savo gamintojams", - sakė jis.
Ojojoj... Ne, mesje Makronai. Mes turime pirkti iš JAV, nes ji yra NATO piniginė, technologijų ir gynybos pažangos bankas bei karinės pramonės flagmanas. O nepirkti nuo lentynų mes, Europa, ne tik galime, bet tą ir darome dėl vienos paprastos priežasties – lentynose ir vitrinose – tik ragai ir kanopos.
Reikšmingi postūmiai
Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnyj ir Ukrainos Generalinio štabo viršininkas Serhijus Šaptala aplankė karių grupuotes, vykdančias sudėtingiausias užduotis vietovėse, kuriose tęsiasi įnirtingos kovos. "Priešas stengiasi užkirsti kelią mūsų dalinių judėjimui pirmyn. Tam jis dislokavo įtvirtinimų sistemą su tankiomis minomis ir dideliu skaičiumi rezervistų", - rašoma kariuomenės pranešime.
Generolas Zalužnyj sakė, kad „operacija tęsiama pagal planą".
Tuo tarpu remiantis oficialiais Ukrainos vyriausybės dokumentais, praėjusių metų pabaigoje Kyjivas ginklų tiekėjams pagal sutartis, kurios nebuvo visiškai ar iš dalies įvykdytos, sumokėjo daugiau kaip 800 mln. JAV dolerių. Be to, nuo 2023 m. pavasario pradžios šimtai milijonų dolerių buvo sumokėti, įskaitant valstybinėms bendrovėms, už ginklus, kurie taip ir nebuvo pristatyti.
Ukrainos Gynybos ministro pavaduotojas V. Havrilovas patvirtino: "Iš tiesų buvo atvejų, kai sumokėjome pinigus, bet nieko negavome." Pasak jo, šiais metais vyriausybė pradėjo analizuoti savo ankstesnius pirkimus ir šalinti probleminius rangovus.
Be to, pasitaikė atvejų, kai sąjungininkai pateikė pasenusią įrangą, kurią geriausiu atveju reikėjo kapitaliai remontuoti. Pavyzdžiui, Italijos vyriausybės dovanotos 33 savaeiges haubicos, nurašytos prieš daugelį metų, Ukrainos užsakymu buvo kapitališkai remontuojamos už 19,8 mln. dolerių. Užsakymą gavo JAV bendrovė "Ultra Defense Corporation". Sausio mėnesį 13 šių haubicų buvo išsiųstos į Ukrainą, tačiau jos atvyko "netinkamos kovinėms užduotims", teigiama viename iš dokumentų.
Reikia pažymėti, kad Ukrainos pusė dažniausiai susilaiko nuo skundų dėl sugedusios įrangos. "Kilo klausimų dėl kai kurių šių haubicų tinkamumo eksploatuoti, tačiau turime prisiminti, kad tai buvo dovana", - aiškino Havrilovas.
Vis dėlto, kai kalbama apie „užtektiną kiekį“ vakarietiškos ginkluotės, kai kurie žemesnio rango Ukrainos pareigūnai teigia, kad ji atkeliauna tokios būklės, kad ją telieka išardyti dalimis.
Nežiūrint tikrų ar tariamų problemų su kai kuria vakarietiška ginkluote, ukrainiečiai lėtai stumiasi į priekį išlaisvindami rusų okupuotas gyvenvietes pietryčiuose.
Stabdydami ukrainiečius, šią naktį Rusijos karo nusikaltėliai atakavo Ukrainos karinius ir infrastruktūros objektus šachedais ir raketomis. Iš viso okupantai panaudojo 35 smogiamuosius bepiločius orlaivius, iš kurių priešlėktuvinei gynybai pavyko sunaikinti 32. Zaporižės srityje rusai smogė balistinėmis - "Iskander-M/S-300" raketomis.
Trumpai
Vakar Kremliaus burna Peskovas pareiškė, kad Jungtinių Tautų pagalbos darbuotojai, norintys aplankyti dėl Kachovkos užtvankos išsiliejimo nuniokotas teritorijas, negali ten vykti, nes dėl karo veiksmų ten nesaugu.
Tuo tarpu JT humanitarinės pagalbos koordinatorė Ukrainoje Denise Brown paragino Rusijos valdžios institucijas "veikti pagal tarptautinę humanitarinę teisę" ir įsileisti juos į šalį. Į ką Peskovas atsakė, kad "vyksta nuolatinis apšaudymas, nuolatinės provokacijos, apšaudomi civiliniai objektai ir civiliai gyventojai, žūsta žmonės, todėl tikrai sunku užtikrinti jų saugumą".
Pasiektas dar vienas cinizmo rekordas. Kremlius jau atvirai sako, kad apšaudo civilius, vykdo provokacijas, todėl JT atstovams ten būtų nesaugu. Rusija – tikroji JT Saugumo Tarybos narė.
Pirmadienį Izraelio karinės pajėgos surengė reidą į pabėgėlių stovyklą Vakarų Kranto šiaurėje ir sukėlė nuožmiausią per daugelį metų kovų dieną. Palestiniečių kovotojai susprogdino pakelės bombas, o Izraelio sraigtasparniai juos apšaudė tam, kad išgelbėtų karius, įstrigusius kelias valandas trukusiame susišaudyme.
Žuvo mažiausiai penki palestiniečiai, tarp jų - 15 metų berniukas, daugiau kaip 90 žmonių buvo sužeisti, pranešė palestiniečių sveikatos apsaugos pareigūnai. Palestiniečių grupuotė "Islamo džihadas" teigė, kad trys iš žuvusiųjų yra jos teroristai-kovotojai. Aštuoni Izraelio kariai taip pat buvo sužeisti, pranešė kariuomenė.
Pirmadienį "Intel" ir Vokietijos vyriausybė pasirašė susitarimą, pagal kurį JAV bendrovė išleis daugiau kaip 30 mlrd. eurų mikroschemų gamyklai rytiniame Magdeburgo mieste statyti, kai Vokietija įsipareigojo padengti trečdalį reikalingų investicijų.
Apie susitarimą pranešta Vokietijos kancleriui Olafui Šolcui Berlyne susitikus su "Intel" generaliniu direktoriumi Patu Gelsingeriu.
"Investicijos Vokietijoje reiškia reikšmingą "Intel" gamybos pajėgumų plėtrą Europoje ir yra didžiausia kada nors užsienio bendrovės Vokietijoje atlikta investicija", - sakoma ekonomikos ministro Roberto Habecko, kuris taip pat yra šalies vicekancleris, pareiškime.
Teisingas ir reikalingas Vokietijos žingsnis. Galėtų tokią gamyklą „Intel“ Lietuvoje atidaryti. Bet tam reikia daugybės įdėto darbo ir budėjimo ant kilimėlių prie durų JAV, kur daromi sprendimai.
Lietuvoje
Kartais mums ima atrodyti, kad pozicijose esantys ir ant žemės gyvenantys mūs kaimuko piliečiai egzistuoja paralelinėse, nesąveikaujančiose ir nieko bendra neturinčiose visatose.
Gali kiek nori vardinti faktus, akivaizdžius, vykstančius procesus, tačiau išrinktasis ar paskirtoji pasakys, kad tu nieko nesupranti, neteisingai matai ir vertini, ir iš viso, kas esi toks, kad drįstum prieštarauti ponui?
Baudžiauninko vieta – ropių lauke, o ne ekranais ir rodikliais tviskančiame kabinete. Techninė recesija? Nesąmonė, tik sukrėtimas. Gynyba powerpoint skaidrėje? Nesąmonė, gerai ginkluota ir pilną operacinį pajėgumą pasiekusi mechanizuota brigada. Pakelti mokesčiai? Nesąmonė, atstatytas socialinis teisingumas. O be to, jūs ir taip dar turite iš ko mokėti, jūsų asmeninėse bankų sąskaitose dar yra pinigų.
Lietuva – laisva ir drąsi šalis. Kiekvienas gali sakyti, ką nori ir ką galvoja. Todėl ir laivo kapitonas, matydamas prieš nosį uolas ir siaučiantį uraganinį vėją, užtikrintai sako, tuoj tuoj švelniai prisišvartuosiantis Eldorado uoste. Tik nežinia, ką jis nori apgauti.
Nuotraukoje: Ukrainos kariuomenės vadas lanko karius.
Ypatingas ačiū nuolatiniams rėmėjams „DT Artelė“ ir Lietuvos aludarių gildijai. Dėkojame savo skaitytojams už palaikymą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti
Siūlome aktyvius mokymus: https://tinyurl.com/f352n3uw
コメント