↞ Strateginės aplinkybės ↠
Panašu, jog Vakarų šalys keičia strateginį požiūrį į Rusiją ir didina bendradarbiavimą su teroristine šalimi. Apie tai liudija ne tik karinės paramos Ukrainai mažėjimas, bet ir ekonominių ryšių plėtojimas su Maskva. Išaugęs Rusijos naftos eksportas, per Kirgiziją reeksportuojami automobiliai, jų dalys, technika bei maisto produktai – tik nedidelė šios mozaikos dalis.
„Ukragroconsult“ skelbia, jog „per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius ES valstybės narės iš Rusijos importavo 31 proc. daugiau kviečių ir kukurūzų, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Tai atitinka 739 tūkst. tonų padidėjimą. Šiuo metu didžiausios rusiškų grūdų importuotojos į ES yra Latvija, Italija ir Graikija, o Latvijoje augimo tempai yra didžiausi“.
Nors ES yra įvedusi didelio masto sankcijas Rusijai, tačiau jos netaikomos žemės ūkio produktų eksportui. Tuo tarpu Ukrainos žemės ūkio produktų eksportas yra labai apsunkintas, nes Rusija blokuoja ukrainietiškų grūdų eksportą iš Juodosios jūros uostų.
Rusija naudojasi šia padėtimi: rusiški kviečiai sudaro 24 % pasaulinio kviečių eksporto, palyginti su 16 % rinkos prieš invaziją į Ukrainą.
Visi šie požymiai rodo realiai kalbų neatitinkančią Europos poziciją Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu. Kas galėjo tai sąlygoti? Be abejo, susiklosčiusios nenaudingos aplinkybės, visų pirma, JAV, ES ir Kinijos ekonomikoms. Tą spręsdami, didžiųjų valstybių lyderiai susitikimų metu už uždarų durų kalbėjo tikrai ne apie orą ir bites. Buvo dėliojamos naujos ekonominės partnerystės iš reikalo schemos. Po eilės didžiųjų valstybių lyderių susitikimų, atitirpo ledai tarp Kinijos ir Japonijos, Kinijos ir Australijos, Kinijos ir JAV bei kitų Vakarų valstybių. Atsigavo prekyba su Rusija. Šią „realpolitic“ strategiją paskatino ekonominės turbulencijos Vakarų valstybių viduje, maisto, energetinių kainų šuoliai bei socialinė destabilizacija. Kitaip tariant, Vakarai savo stabilumą sąlyginai iškeitė į kruviną nestabilumą Ukrainoje.
Šį tikėtai netikėtą posūkį sąlygojo ir tai, jog Maskva nustojo mojuoti branduoline kuvalda Vašingtonui prieš nosį ir erzinti Vakarus. „Girto Medvedevo“ retorika, žadanti pasaulio pabaigą, varė į neviltį (bei nemigą) Vakarų šalių lyderius, po ko buvo griežtinamos sankcijos ir dar uoliau ginkluojama Ukraina.
Iš politinės darbotvarkės išbraukęs branduolinio teroro retoriką, Kremlius išlošė Vakarų palankumą ir eilinį kartą juos apžaidė. Kremliui pavyko įrodyti, jog Rusija nesiekia karo su Vakarais, negrasina ES, NATO, o nori tik Ukrainos ir likusios „artimojo užsienio“ dalies, niekuomet nepateksiančios į NATO. Abrakadabriškos Ukrainai iškeltos stojimo į NATO sąlygos, mūsų manymu, byloja būtent apie tai.
Ar galima teigti, jog Ukraina šiandien palikta likimo valiai ir „parduota“ Rusijai?
Žinoma, ne. Ukraina nėra galutinai išduota, tačiau šiame etape, panašu, jog Vakarai „pasirašė“ ant plano, pagal kurį Ukraina bus priversta sėsti prie derybų stalo su karo nusikaltėlių valdoma Rusija. Kremliui pavyko įtikinti Vakarus ir tuo, jog stipri, diktatoriaus valdoma Rusija, yra kur kas labiau prognozuojama, nei kriminalinio bepročio valdoma branduolinė valstybė, suskilusi į daugybę neprognozuojamų kunigaikštysčių.
Prognozuojamos Kinijos kontroliuojama Rusija – paranki tiek Rytams, tiek Vakarams.
Kaip šioje situacijoje elgtis Ukrainai? Kas jos laukia? Kas laukia Lietuvos?
Kijevas šiandieninėje dviveidystės, klastos, asmeninės naudos ir begalinio godumo valdomame pasaulyje, turi apsispręsti: vykdyti savo, nuo nieko nepriklausomą politiką, nepaisant nei JAV, nei ES, nei Kinijos interesų ir kautis iki galo, kad ir kiek tai šaliai bekainuotų, ar imti dalyvauti šiuose „realpolitic“ žaidimuose, kuriuose Ukraina gali tapti nebereikalinga.
Kuo tai gresia mums? Kol kas niekuo. Nėra jokių objektyvių aplinkybių, kurios rodytų apie akivaizdžias išorės grėsmes iš mūsų nedraugiškų kaimynų. Vidinės grėsmės, informacinių ir teroro išpuolių pavojus išliks visuomet, tačiau tankai čia neriedės ir driskiai nesiverš artimiausioje ateityje.
Matomas geopolitinis vaizdas leidžia teigti, jog įvyko tam tikri geopolitiniai susitarimai dėl įtakos sferų ir visos susitarimo pusės jo laikosi. Tame tarpe ir Maskva. Būtent todėl regimas ekonominių santykių „atitirpimas“ ir prekybos „tiesiai – per – aplinkui“ antraštėse pagyvėjimas. Realybėje, jis niekada ir nebuvo itin reikšmingai sumažėjęs.
↞ Reikšmingi postūmiai ↠
Per pastarąją parą driskiai kaip pasiutę veržėsi šešiomis kryptimis, tačiau jokių laimėjimų nepasiekė. Ukrainiečių gynėjų teigimu, toks atkaklumas rusams kaštavo 1000 gyvybių.
Rusų teroristai prieš Ukrainą panaudojo 2 valdomas raketas Kh-59 ir 23 „Shahed-136/131“ tipo bepiločius orlaivius. Ukrainiečiai sunaikino 10 bepiločių orlaivių, o Dniepro srityje numušė vieną raketą.
Pranešama, jog Ukrainos saugumo tarnyba susprogdino geležinkelį, jungiantį Rusiją ir Kiniją. Teigiama, esą keli sprogimai buvo įvykdyti Baikalo-Amūro magistralės Severomuisko tunelyje Buriatijoje. Tai vienintelė rimta geležinkelio jungtis tarp Rusijos Federacijos ir Kinijos.
Labai rimta karinė operacija Rusijos gilumoje, tačiau nežinia, kaip į tai pažiūrės Kinija, ES, juolab Jungtinės Valstijos.
↞ Trumpai ↠
Lenkijai pradėjus derybas su Ukraina dėl kelių blokados panaikinimo, ukrainietiškų sunkvežimių blokadą pradėjo Slovakija.
Lapkritį rusai neteko 28 550 karių ir 3 090 ginklų bei karinės įrangos vienetų, praneša Ukrainos gynybos ministerija.
Šveicarija įšaldė apie 8,81 mlrd. dolerių vertės finansinį turtą, priklausantį rusams, kaip dalį sankcijų, kuriomis siekiama nubausti Maskvą už karą prieš Ukrainą.
Tai labai netikėta ir sveikintina Šveicarijos iniciatyva.
Ukrainos pareigūnų skaičiavimu, nuo 2022 m. vasario visoje šalyje sugriauta arba apgadinta 170 000 pastatų. Sunaikinta 20 000 gyvenamųjų pastatų ir 3 500 švietimo įstaigų.
Rusijos užsienio teroro reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva nėra pasirengusi „peržiūrėti savo tikslų“ Ukrainoje. Tai reiškia, kad Rusija ir toliau griaus miestus, namus, žudys vaikus ir terorizuos Ukrainą.
Vakarų agentūros teigia, jog artimiausiu metu Rusija išplės civilinės infrastruktūros, įskaitant elektros įrenginius, bombardavimą, siekdama šaltais žiemos mėnesiais sukelti dar daugiau kančių Ukrainos civiliams gyventojams.
Pastarosiomis savaitėmis pažanga mūšio lauke buvo lėta. Manoma, jog artimiausiais mėnesiais fronto linijos vargu ar labai pasikeis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino sparčiau statyti įtvirtinimus Rusijos karių spaudžiamuose rajonuose, ypač Rytų Ukrainoje.
Mūsų duomenimis, į šiaurę nuo Charkivo driskiai turi sutelkę dešimtis tūkstančių karių, laukiančių signalo pradėti puolimą.
Byra Izraelio ir „Hamas“ paliaubų režimas, po kurio Gazos Ruože septynias dienas galiojo sąlyginė taika. Izraelio premjeras B. Netanyahu apkaltino „Hamas“ pažeidus susitarimą: nepaleido visų pagrobtų moterų bei apšaudė Izraelį raketomis. Savo ruožtu „Hamas“ teigė, kad Izraelis pažeidė susitarimą, nes neleido tiekti degalų į šiaurinę Gazos Ruožo dalį.
„Hamas“ vadovaujama Sveikatos apsaugos ministerija dezinformuoja, kad nuo paliaubų pabaigos žuvo mažiausiai 54 žmonės.
Raginame neskelbti ir neplatinti teroristinės „Hamas“ organizacijos pranešimų, kaip informacijos, o skelbiant pažymėti, kad tai dezinformacija arba nepatikrinta teroristų informacija.
⥁ Lietuvoje ⥀
Laidotuvių šou metas.
Kiekvienas bent kiek žinomesnis pilietis laidojamas su triukšmu, o jei visai žinomas – laidojamas plačiai aptarinėjant ir skelbiant žiniasklaidai. Jei prieš desėtką metų paparaciai būtų išvyti iš tokios intymaus šeimos gedulo ceremonijos, tai dabar susikaupimas ir artimųjų gedulas laidotuvėse virto vieša antraščių ir reklaminių klipų pakasynų procedūra.
Nenustebsime, jei kuris nors kanalas ims transliuoti tiesiogines „Laidotuvių istorijas“, aptariant ir komentuojant ekspertams.
Mes nesišaipome.
Tiesiog, tai nauja mūsų gyvenimo realybė. Realybė, kurią pakoregavo kasdien šalia mūsų esanti mirtis. O mirtį sėja karas. Visa tai kelia nerimą ir natūralų norą kalbėti ir galvoti nuo ko kitas žmogus mirė ar žuvo.
Pasąmonė neišvengiamai klausia „kiek liko man?“.
Deja, mintys apie svetimą mirtį, nesumažina asmeninio vidinio nerimo. Nerimo nesumažina ir kasdienis makalavimasis po parduotuves ir pirkimas bet ko, bet kur, bet kiek.
Nerimą sumažins tik pats geriausias endorfinų gamybos skatintojas – grynas oras ir judėjimas. Deja, miškuose ir parkuose žmonių vos vienas kitas… tačiau prie supermarketų nuo pat ryto – kamščiai.
Apsipirksite vėliau. Niekas niekur nepabėgs ir nepabrangs. O jei ir pabėgs ar pabrangs... Gyvenimas vienas, ir jis labai liūdnas ir niūrus, jei visą jį skiriame laikui praleisti parduotuvėse.
Tad pirmyn į gaiviai baltą miško terapiją – su vaikais, šunimis, draugais ir artimaisiais.
Grįšite linksmi, įkaitę, raudonžandžiai ir sveiki.
↡ Nuotraukoje: Volodymyras Zelenskis.
Dėkojame nuolatiniam rėmėjui DT Artelė, UAB ir visiems jums už palaikymą ir supratimą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti
Siūlome aktyvius mokymus: https://rb.gy/j7rjt
Comments