Geopolitinė padėtis
Po neseniai visus nuvylusių svarstymų apie vakarietiškų naikintuvų suteikimą Ukrainai tik kitais metais, Volodymyras Zelenskis jau pozuoja už F-16 šturvalo. Danija paskelbė apie naikintuvų F-16 perdavimą Ukrainai, teigdama, jog šiame etape bus perduota 19 karo lėktuvų. V. Zelenskis pareiškė, kad derybos su Danijos premjere Mette Frederiksen buvo "be vandens". Ukrainos prezidentas pridūrė, kad kol kas nenori kalbėti apie konkrečias datas, tačiau teigė, kad Ukraina gaus naikintuvus, "kai tik bus tokia galimybė". Kyjivas jau rengia infrastruktūrą F-16 lėktuvams.
Zelenskis pažymėjo, kad su Nyderlandais taip pat jau yra sudaryta sutartis dėl net 42-ųjų F-16 lėktuvų suteikimo Ukrainai. Naikintuvai bus perduoti Ukrainos kariuomenei po to, kai bus baigti pilotų ir inžinierių mokymai.
Netikėtą žinią pranešė ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas pareikšdamas, kad F-16 naikintuvai jau įskrido ir nusileido Ukrainoje esančiuose aerodromuose pratybų metu.
Tai, be abejo, didelis žingsnis apginkluojant Ukrainą. Jei NATO šalys šitaip būtų veikusios prieš pusantrų metų, šiandien padėtis Ukrainos karo teatre greičiausia būtų kita. Rusijai būtų išdaužyti dantys, o Putino pasiuntinukai geriausiu atveju sėdėtų prie derybų stalo, jei ne Hagoje. Deja, iškart po invazijos, vietoj žaibiškos NATO ir JAV paramos, TV ekranuose matėme gėdingiausią pastarojo meto aljanso lyderių mykimą, kinkų drebėjimą ir sprendimą į Rusijos agresiją atsakyti ekonominėmis priemonėmis. NATO lyderių akimis ir lūpomis kalbėjo baimė prarasti namus, vilas, baldus, gyvybes. Tapo aišku, jog karas bus ilgas ir kruvinas.
Ir jei Vakarai būtų pradėję organizuoti naikintuvų tiekimą ir pilotų mokymą vasario 24-ąją, prieš metus, šiandien Ukraina jų gal turėtų šimtus ir galėtų uždengti savo karius iš oro, sukurdama okupantams daug problemų ant žemės. 61-as naikintuvas yra gerai, bet toli gražu nepakankamai. Ryžtingam smūgiui reikia kur kas didesnių pajėgumų.
Palyginimui: JAV 1990-taisiais Persijos įlankos karo metu pademonstravo, koks sėkmingas gali būti staigus ir efektyvus karinis atsakas. JAV per penkias dienas į Persijos įlanką nusiuntė apie 200 000 karių ir pradėjo intensyvų karinių Irako taikinių naikinimą. Koalicija surengė daugiau kaip 100 000 skrydžių ir numetė 88 500 tonų bombų. Operacijoje “Audra dykumoje" dalyvavo daugiau kaip 2780 karinių orlaivių.
Kampanijos metu Jungtinių Valstijų karinės oro pajėgos naudojo daugiau kaip 1 300 lėktuvų. Operacija truko nuo sausio 17-osios iki vasario 23-osios, Sausio įvykių Lietuvoje fone. Greita karo baigtis lėmė ir tai, jog pasaulis laiku pamatė kaip kruvinais batais ir tankais sovietų okupantai traiško taikius laisvės siekiančius Lietuvos žmones.
„Audra dykumoje“ yra pavyzdys, kaip veikiant greitai, kietai ir ryžtingai priešui suduodamas triuškinamas smūgis, išvengiama ilgo karo ir daugybės aukų.
Tuo tarpu nedidelės, nors ir priešakinių ginklų injekcijos Ukrainai, nesuteikia kariaujančiai pusei reikiamo pranašumo. Tačiau naikintuvų siuntimo pradžia – rimtas signalas Maskvai, jog Vakarai neketina trauktis ir mažinti paramos Ukrainai.
V. Zelenskis, komentuodamas galimas derybas su teroristine Rusija, pasiūlė galimybę "kuo nors keistis" dėl įstojimo į NATO. "Keitimasis teritorijomis? Esame pasirengę iškeisti Belgorodą (Rusija) į mūsų narystę NATO", - sakė jis. Zelenskis tvirtai laikosi savo taikos formulės įgyvendinimo plano, prie kurio prisijungė 63 šalys.
Tuo tarpu Rusiją kosmose ištiko gėdinga nesėkmė. Rusų kosminis aparatas "Luna-25", vykdydamas pirmąją Mėnulio misiją po beveik 50 metų "nustojo egzistuoti" atsitrenkęs į Mėnulio paviršių. Rusų kosmoso inžinieriai teigia, jog aparatas galėjo tiesiog sugesti. Kaip yra iš tikrųjų niekas nežino, nes tikėti "Roskosmos" pranešimais gali tik naivuoliai. Klausimas netgi galėtų būti toks: ar iš viso kas nors skriejo link Mėnulio ir ar apskritai „Luna-25” egzistavo realybėje?
Reikšmingi postūmiai
Paaiškindamas, kodėl Ukrainos kariuomenė iki šiol nepradėjo galingo kontrpuolimo, Zelenskis sakė, kad gynėjai "neturi nieko", kuo galėtų jį pradėti, o be to, rusai įtvirtinimus Donbase padarė dar prieš 8 metus. Taip pat esą saugomos ukrainiečių karių gyvybės.
Keista, kad prezidentas tai pasakė tik dabar, o ne prieš visų išsvajotą ir laukiamą (kontr)puolimą, nors mes tai kartojome nuolat. Tik dabar staiga paaiškėjo, kad puolimo nėra, nes negali būti. Taip, su 100 tankų neužpulsi 1000, nes puolančiųjų pajėgumai turi būti triskart didesni. Ar tai Ukrainos prezidento praregėjimas, ar euforija dėl F-16, ar komunikacinė klasta, kol kas neaišku. Aišku viena – realybe nepagrįsti norai ir ambicijos anksčiau ar vėliau atveda į aklavietę.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos tęsia puolimą pietuose, suduodant ypač skaudžius smūgius į priešo užnugarį. Rusai taip pat puola Kupjansko ir Marijinkos kryptimis. Tuo tarpu Ukrainos gynybos pajėgos vykdo puolimą Melitopolio ir Berdiansko kryptimis.
Trumpai
Okupantai planuoja apgyvendinti Mariupolyje 300 tūkst. rusų iš nuskurdusių Rusijos Federacijos regionų. Planuojami demografiniai pokyčiai turėtų būti įgyvendinti iki 2035 m. Siekdama juos paskatinti, Rusija pradėjo lengvatinių hipotekos paskolų programą, okupantai į Ukrainą atveža migruojančius darbininkus ir valstybės tarnautojus iš visiškų Rusijos skylių. Tuo tarpu vietos gyventojai prievarta deportuojami gilyn į Rusiją.
Lietuviams ši rusifikacija pažįstama iki kaulų smegenų. Putinas niekuo nesiskiria nuo Sralino ir jau deda Ukrainoje penktosios kolonos minas – formuoja rusakalbių kolonijas, kurios visuomet bus lojalios Maskvai, kurs problemas vietos valdžiai, spoksos Kremliaus TV dėžių naujienas, šlaistysis su koloradinėmis juostelėmis ir kalbės tik rusiškai.
Jeilio universiteto mokslininkai teigia, kad Rusijos ekonomikos atsparumas yra visiškas miražas, slepiantis didžiules problemas. Nuo įsiveržimo į Ukrainą, Rusija buvo atkirsta nuo pasaulinės finansinių ryšių sistemos, įšaldyta 300 mlrd. dolerių užsienio atsargų, o jos pajamos iš energijos išteklių sumažėjo perpus - visa tai pakenkė Maskvos finansams.
Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris teigia, kad jo šalis planuoja per metus suteikti Ukrainai apie 5 mlrd. eurų finansinę pagalbą.
Po Budapešte įvykusio Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano ir Rusijos Tatarstano regiono vadovo Rustamo Minichanovo susitikimo, Vengrija pareiškė esanti pasirengusi bendradarbiauti su Rusijos bendrovėmis nepaisant "politinių sunkumų".
Liepos mėnesį Rusija išliko didžiausia Kinijos naftos žaliavos tiekėja, rodo Kinijos vyriausybės duomenys. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, įvežimai iš Rusijos padidėjo 13 proc. ir siekė 8,06 mln. metrinių tonų, arba 1,9 mln. barelių per dieną.
Kinijos naftos perdirbėjai, siekdami nepažeisti Vakarų sankcijų, naudojasi tarpininkais prekybininkais, kurie rūpinasi rusiškos naftos gabenimu ir draudimu.
Lietuvoje
Lietuvoje ryškėja prezidento rinkiminių vizijų dėlionės. Nausėda, Vėgėlė, o gal ir Grybauskaitė? Grybauskaitė nesutinka, bet Vėgėlė tai juk nelaimės prieš Nausėdą. O gal šansų yra? O gal Grybauskaitė sutiks, nes kažkam juk reikia eiti gelbėti Lietuvos.
Gelbėti. Mus visus kažkas nuo kažko amžinai turi gelbėti.
Turime dešimtis generolų, šimtus karininkų, komisarų ir tyrėjų, tūkstančius karių, policininkų, agentų - slaptų ir neslaptų, strateginės komunikacijos departamentų, nekalbant apie įvairiausias nac. saugumo strategijas, gaires, jas kurpiančius patarėjus, strategus, ekselių ir PPT paišytojus ir mąstytojus. Nepamirškime dešimčių tūkstančių partinių šviesuolių.
Visa ši didžiulė armija politikų, valstybės tarnautojų, augo ir brendo jau nepriklausomoje Lietuvoje. Jei vis dar girdisi kalbos, kad tokią „brandžią“ visuomenę reikia gelbėti, vadinasi, esama labai rimtos ligos požymių.
Mes tarp šios ligos simptomų įžvelgiame baimę. Baimę elgtis ryžtingai, sakyti tiesą, negalvojant apie postą, premiją ir darbo vietą gerai vėdiname kabinetuke su „valdiška“ (žinom, žinom, nėra jau tokios, viskas iš savų kišĖnių, ash, kaip skauda) kava ir saldainiais. Baimę viršininkui sakyti tiesą, vietoje to, rašyti patinkančias ataskaitėles, pranešimus ir paišyti smėlio pilis ištobulintose prezentacijose. Baimę netelkti galimybės šildytis prie viešųjų pirkimų konkursų milijonų.
Ši baimė suprantama, nes taip norisi gerai pagyventi, paatostogauti degančiose salose, leisti vaikus į mokslus, būrelius, lizinguoti gerą automobilį, įsitaisyti patogų būstą, nusipirkti žymaus dizainerio škurlį ar baldą.
Todėl kai girdime, kad kažkas mus turi gelbėti, kažkas turi aukotis, kad ji ar jis „privalo tą ar aną“, tuo tarpu patiems įtikinėtojams tūnant prieblandoje, mes girdime: baldai ar laisvė? Štai kur klausimas. Ir kuomet kritinė masė žmonių gyvena įsikibę į baldelius ir dreba, kaip čia jų nepraradus, jiems tikrai reikia rimto gelbėtojo.
Nes toks žmogus ar klerkas – jau nebe valstybės tarnautojas, ne pilietis, o paprasčiausias vergas. Tačiau vergo neišgelbės joks gelbėtojas. Gelbėtojas gali vergą tik laikinai apsaugoti, priversdamas jį patį ginti save, o tuo pačiu savo šalį. Naudojant prievartą.
Gelbėtojui pasitraukus, vergas liks vergu ir galiausiai bus pavergtas kitų.
Nuotraukoje: Ukrainos prezidentas ir Danijos premjerė daniškame F-16, kuris kažkada bus perduotas Ukrainai (šaltinis AP).
Ypatingas ačiū nuolatiniams rėmėjams „DT Artelė“ ir Lietuvos aludarių gildijai. Dėkojame savo skaitytojams už palaikymą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti
Siūlome aktyvius mokymus: https://rb.gy/j7rjt
