Politinis strateginis lygmuo
Antradienį tarptautinėje erdvėje Rusijos naikintuvas tyčia užkabino JAV žvalgybinio bepiločio orlaivio „Reaper MQ-9“ sraigtą, taip "įžūliai pažeisdamas tarptautinę teisę", todėl amerikiečių pajėgos nebevaldomą bepilotį numušė virš Juodosios jūros vandenų. Beveik 16 mln. eurų kainuojantis dangaus žvalgas amžiams dingo bangose.
Tai pirmas atvejis nuo Šaltojo karo laikų, kai JAV orlaivis buvo sunaikintas po susidūrimo su Rusijos karo lėktuvu. Tačiau Kremlius tvirtina, kad jo naikintuvai į droną "MQ-9 Reaper" nesitaikė. Teroristai teigia, kad JAV dronas staigiai manevravo ir nukrito į vandenį „pats susidūręs“ su Rusijos naikintuvais, kurie buvo pakelti jam perimti netoli Krymo.
JAV pajėgų Europoje vadavietė nurodė, kad du Rusijos naikintuvai Su-27 perėmė droną, kai jis veikė tarptautinėje oro erdvėje. Rusų naikintuvai išpylė degalų ant MQ-9, kelis kartus praskrido priešais jį "neapgalvotai, neprotingai ir neprofesionaliai", o galiausiai vienas iš jų smogė į MQ-9 sraigtą, todėl JAV pajėgos jį numušė tarptautiniuose vandenyse. "Šis incidentas rodo ne tik nesaugų ir neprofesionalų elgesį, bet ir kompetencijos stoką", – sakome pranešime.
JAV oro pajėgų Europoje ir oro pajėgų Afrikoje vadas JAV karinių oro pajėgų generolas J. B. Heckeris sakė, kad orlaivis MQ-9 "vykdė įprastines operacijas tarptautinėje oro erdvėje, kai buvo perimtas Rusijos orlaivio, kuris į jį atsitrenkė, dėl to orlaivis MQ-9 sudužo ir buvo visiškai prarastas". Jis pridūrė, kad "iš tikrųjų dėl šio nesaugaus ir neprofesionalaus rusų veiksmo vos nesudužo abu orlaiviai".
Pasak Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovo Džono Kirbio, JAV prezidentą Džo Baideną apie incidentą informavo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Džeikas Salivanas. Jis pridūrė, kad JAV valstybės departamento pareigūnai tiesiogiai kalbėsis su Rusijos kolegomis ir "išreikš mūsų susirūpinimą dėl šio nesaugaus ir neprofesionalaus perėmimo".
Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Praisas tai pavadino "įžūliu tarptautinės teisės pažeidimu". Jis sakė, kad JAV iškvietė Rusijos ambasadorių pareikšti protesto, o JAV ambasadorė Rusijoje L. Treisi panašiai pasisakė Maskvoje.
Rusijos ambasadorius Vašingtone Anatolijus Antonovas JAV bepiločio orlaivio skrydį pavadino "provokacija" ir teigė, kad nėra jokios priežasties JAV kariniams orlaiviams ir karo laivams būti prie Rusijos sienų.
Tiek daug dėmesio šiam incidentui savo apžvalgoje skiriame labai sąmoningai. Atrodytų, kad tai – mažai reikšmingas taktinis įvykis, kuriame žmonės nenukentėjo, o tokie pasistumdymai ir pasimatavimai, kieno ilgesnis, yra jau tapę klasika. Tačiau toks požiūris yra ydingas ir atspindintis visą Vakarų pasaulio politinių lyderių, ir, deja, karinių struktūrų vadų neryžtingumą.
Vakar rusofašistai testuodami Vakarų reakcijas numušė bepilotį, bet vietoje kieto atsako, sulaukė tik baisingo nerimo apraiškų ir trydukės kelnėse. Nėra jokių abejonių, kad tai juos paskatins rytoj eiti toliau, galbūt, numušti krovinį gabenantį orlaivį, ar dar blogiau – orlaivį su kariais, o gal ir su civiliais.
Bet koks susirūpinimo ir nerimo išreiškimas karo nusikaltėliams Maskvoje kelia juoką. Rusijos teroristai žino tik jėgos kalbą. Pasak šaltinių, šalia drono rusų naikintuvai sukiojosi virš pusvalandžio. Per tą laiką buvo galima atsiųsti JAV orlaivius iš netoli esančios bazės, kurie po pirmojo rusų viražo su išpiltais degalais, būtų abi „sūškes“ palaidoję jūroje.
Oj, bet juk tai eskalacija!? Nieko panašaus. Tinkama Turkijos reakcija, kai jos oro erdvę pažeidęs rusų naikintuvas nedelsiant buvo numuštas, padėjo tašką rusų provokacijoms. Deja, vakarai vis drebina kinkas, ką labai tiksliai nusakė pragare degantis Žirinovskis. Jie bijo, jie yra bailiai, jie yra daug kartų stipresni, bet visada laimi drąsiausias, sakė jis. Kaip ironiška, kad vienos iš kiečiausių vakarų specialiųjų operacijų pajėgų šūkis yra „Kas išdrįsta – laimi“.
Švedijos ir Suomijos narystė NATO tapo visiškai priklausoma nuo Turkijos prezidento R. T. Erdogano užgaidų, kuris gegužės mėnesį vyksiančiuose rinkimuose sieks trečios kadencijos iš eilės. Beje, vakar jis minėjo 20 metų valdymo sukaktį. 69 metų Erdoganas, 2003-2014 m. ėjęs ministro pirmininko pareigas, o vėliau ir prezidento, savo karjerą pradėjo kaip reformatorius, išplėtęs teises ir laisves bei leidęs musulmoniškai šaliai pradėti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje. Tačiau vėliau jis pakeitė kursą, užgniauždamas opoziciją, slopindamas žiniasklaidą ir priimdamas kitus demokratiją mažinančias sprendimus.
Gegužės 14 d. numatyti prezidento ir parlamento rinkimai Turkijoje gali tapti didžiausiu iššūkiu R. T. Erdoganui. Jie vyks esant ekonominei sumaiščiai ir didelei infliacijai, praėjus vos trims mėnesiams po pražūtingo žemės drebėjimo, per kurį žuvo dešimtys tūkstančių žmonių. Į šiuos rinkimus NATO narystės siekiančios šalys deda didelis viltis.
Turkija, o tiksliau – jos ilgametis diktatorius – kaltina abi valstybes, o ypač Švediją, kad jos pernelyg švelniai elgiasi su grupuotėmis, kurias ji laiko teroristinėmis organizacijomis arba keliančiomis egzistencinę grėsmę Turkijai, įskaitant kurdus. Švedijos ministras pirmininkas antradienį pripažino, kad vis labiau tikėtina, jog kaimynė Suomija įstos į NATO anksčiau už jo šalį, nes Turkija priešinasi Švedijos pasiūlymui.
Tačiau ir Suomijai kelias nebus lengvas. Vengrijos valdančiosios partijos įstatymų leidėjai jau nori atidėti kitą savaitę vyksiančią parlamento sesiją, o tai reiškia, kad bus atidėtas Suomijos ir Švedijos priėmimo į NATO ratifikavimas. Opozicinės partijos atstovė Agnes Vadai teigia gavusi Vengrijos ministro pirmininko pavaduotojo Zsolto Semjeno laišką, kuriame informuojama, kad valdančioji "Fidesz" ir krikščionių demokratų koalicija nori atidėti pirmadienį prasidėsiančią sesiją.
Ar Vilnius galės pasigirti dar dviejų NATO narių papildymu? Atsargiai tikimės.
Migrantų antplūdis Italijoje ir šios šalies pareigūnų, ypač Gynybos ministro susirūpinimas dėl Rusijos naudojamų migrantų kaip ginklų, padėjo dar plačiau atverti akis ES. Pastaroji vakar paragino savo šalis nares deportuoti daugiau žmonių, kurie atvyksta į Europą be leidimo ir neturi teisės pasilikti, teigdama, kad tik maždaug vienas iš penkių būsimų migrantų, kurie turėtų būti išsiųsti namo, iš tikrųjų yra išsiunčiami.
"Praėjusiais metais turėjome tik 21 proc. grąžintų asmenų, kurie neturi teisės pasilikti", – Europos Parlamente Strasbūre žurnalistams sakė už vidaus reikalus atsakinga ES Komisijos narė Ylva Johansson. "Kai nesugebame grąžinti žmonių, tai trukdo mūsų sistemai ir mažina pasitikėjimą."
Na, tai kur gi tie visi, kurie šaukė, kad mūsų apgręžimo politika prieštarauja ES teisei? Tai, kad maistą, energetiką ir migrantus Kremlius naudoja kaip hibridinio karo priemones prieš Vakarus, sakėme prieš dešimt metų. Reikia pasidžiaugti, kad visgi tos nuolatinės kalbos ir aiškinimai nenuėjo veltui. ES pagaliau pradėjo rengti ir išsamią elektros energijos rinkos reformą, kad apsaugotų piliečius nuo staigių kainų šuolių, paspartintų atsinaujinančiųjų energijos šaltinių naudojimą ir padidintų bloko nepriklausomybę nuo Rusijos ir Rytų energijos išteklių. Vakar ES vykdomoji Komisija pateikė planą, kuriuo siekiama palaipsniui iš viso atsisakyti dujų naudojimo elektros gamyboje.
Einama teisingu keliu. Apmaudu, kad labai lėtai.
Operacinis lygmuo
Ukrainos aukščiausioji karinė vadovybė vieningai pasisako už tai, kad reikia ginti Rytų Ukrainos sektorių, įskaitant apgultą Bachmuto miestą, ir padaryti kuo didesnių nuostolių priešui, antradienį pareiškė prezidentas V. Zelenskis. "Pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į <...> Bachmutą", – sakė V. Zelenskis savo naktiniame vaizdo kreipimesi. "Buvo aiški visos vadovybės pozicija: "stiprinti šį sektorių ir maksimaliai sunaikinti okupantus".
Kol rytuose maksimaliai naikinami okupantai, vakaruose, žmogaus teisių gynėjai Baltarusijoje nerimauja dėl naujo griežto autoritarinės valdžios susidorojimo su disidentais. Jie teigia, kad per savaitę buvo sulaikyta daugiau kaip 100 žmonių, įskaitant kelis psichologus ir psichiatrus. Seniausia ir žinomiausia Baltarusijos teisių gynimo grupė "Viasna" sakė, kad masiniai areštai vyko sostinėje Minske, taip pat šalies rytuose ir vakaruose. Valdžios institucijos taikėsi į opozicijos aktyvistus, žurnalistus, medicinos darbuotojus, šaulių sporto klubų narius ir žmones, dirbančius su dronais.
Dar vienas signalas, kad Kremliui gali pavykti įtraukti Baltarusiją į aktyvius karo veiksmus, nes ši rodo, kad tam ruošiasi.
Rusijos fiureris Vladimiras Putinas vakar atmetė kaip "visišką nesąmonę" kaltinimus, kad ukrainiečiai galėjo būti atsakingi už sprogimus, kurie praėjusiais metais sugadino dujotiekį "Nord Stream" Baltijos jūroje. Jis vėl sapaliojo apie tai, kad dėl visko kaltos JAV ir Vakarai bendrai. Tai dar vienas labai prikišamai pabrėžtinas Kremliaus baksnojimas pirštu į JAV ir NATO iš esmės sakant, kad Rusija kariauja egzistencinį karą su Vakarais. Beje, ši žinutė skirta ne tik mums, bet ir driskiams Rusijos gilumoje.
Nyderlandai suteiks Ukrainai du minininkus, bepiločių orlaivių radarus ir M3 amfibijos tiltų tvirtinimo sistemą, antradienį Ukrainos Odesos mieste pareiškė Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren. K. Ollongren kalbėjo spaudos konferencijoje su Ukrainos kolega Oleksijumi Reznikovu. Dronų radarai ir M3 sistema bus įsigyti tiesiogiai iš pramonės, sakoma pranešime spaudai. Du minininkai Ukrainai bus pristatyti 2025 m., nes laivai bus skirti ieškoti minų Juodojoje jūroje po karo.
Vadinasi, karas 2025 metais turės baigtis.
Lenkijos ministras pirmininkas pareiškė, kad jo vyriausybė gali perduoti Ukrainai sovietų gamybos naikintuvus MiG-29 "per artimiausias 4-6 savaites". Praėjusią savaitę Lenkijos vadovai sakė, kad karo lėktuvai bus siunčiami tik didesnėje tarptautinėje koalicijoje. Slovakija taip pat pareiškė esanti pasirengusi perduoti Kyjivui savo lėktuvus MiG-29, o abi NATO šalys paragino kitas prisijungti.
Norvegijos vyriausybė nusprendė įsigyti 6 "Lockheed Martin Corp." pagamintus jūrinius sraigtasparnius, kad sustiprintų šiaurinių šalies sienų apsaugą. Tikimasi, kad sraigtasparnių "MH-60R Seahawk" pirkimas iš viso kainuos 12 mlrd. kronų (1,1 mlrd. JAV dolerių), o jie bus pristatyti 2025-2027 m., antradienį pareiškė gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas.
Šitoje vietoje mes stabtelime, pagalvojame, prisimename ir retoriškai klausiame: o tai kur mūsų šeši pirkti „Black Hawk“, kurie turėjo būti pristatyti jau šį pavasarį? Įdomu, ar tiesa yra tai, kad perkami jau ne šeši, bet tik keturi sraigtasparniai, nes kažkas sugebėjo vietoje kitų dviejų už tą sumą prašyti sumontuoti Izraelio gamybos prieštankinius „Spike“? Ir ar tiesa, kad montavimas užtruks, nes JAV nesutiko to daryti, motyvuodamos tam reikalingo atskiro Senato leidimo gavimu, tačiau iš tiesų besistebėdamos mūs kaimuko akspiertų begalviškais sprendimais?
Aišku, mes greičiausiai klystame, o mūsų klausimai yra retoriniai. Bus tie sraigtai, bus. Su prieštankiniais ginklais. Kada nors, kaip ir ratiniai bokseriai.
Taktinis lygmuo
Per dieną priešas surengė 40 oro smūgių, 12 raketų smūgių ir daugiau nei 100 atakų iš salvinės ugnies sistemų. Vienas iš raketų smūgių pataikė į Kramatorsko miestą – buvo apgadintas trijų aukštų gyvenamasis namas, tarp vietos gyventojų buvo žuvusiųjų ir sužeistųjų. Dar viena raketų ataka įvyko Odesos srities Zatoka mieste – raketos nuolaužos apgadino vieną iš vaikų ugdymo įstaigos "Zolota Rybka" pastatų. Vietos gyventojai nenukentėjo ir nuostolių nepatyrė. Priešas taip pat atakavo raketomis civilinės infrastruktūros objektą Ivanivkos gyvenvietėje, Chersono srityje. Yra nukentėjusiųjų tarp vietos gyventojų, apgadintas mažiausiai vienas privatus namas.
Tolesnių raketų smūgių visoje Ukrainos teritorijoje tikimybė išlieka gana didelė.
Pagrindiniu priešo tikslu praėjusią parą, kaip ir anksčiau, išliko bandymai pasiekti Donecko ir Luhansko sričių administracines ribas.
Ukrainiečių gynėjai atrėmė daugiau kaip 90 priešo atakų.
Per dieną karinės oro pajėgos 9 kartus smogė į okupantų susitelkimo vietas, 3 kartus – į priešo priešlėktuvinės gynybos pozicijas ir 3 kartus – į kitus svarbius okupantų objektus.
Raketinių ir artilerijos pajėgų daliniai pataikė į 3 priešo personalo susitelkimo vietas, 3 rusų kariuomenės dalinių kontrolės punktus ir priešo priešlėktuvinės gynybos poziciją.
Juodojoje jūroje kovinėje parengtyje yra 13 Rusijos laivų, įskaitant 4 sparnuotųjų raketų "Kalibr" nešėjus, galinčius paleisti iš viso iki 28 raketų slavę; Azovo jūroje – 1 priešo laivas; Viduržemio jūroje – 7 priešo laivai, iš jų 3 sparnuotųjų raketų "Kalibr" nešėjai.
17 metų princesė Leonora, tikėtina Ispanijos sosto įpėdinė, nuo rugpjūčio mėnesio dalyvaus trejų metų kariniuose mokymuose, antradienį pranešė gynybos ministrė Margarita Robles. "Kaip ir visose parlamentinėse monarchijose, (įpėdinis) turi turėti karinį išsilavinimą ir karinę karjerą", – sakė Robles po Ispanijos vyriausybės posėdžio.
Nuotraukoje – Ispanijos princesė.
Dėkojame, kad remiate ir suteikiate mums galimybę sakyti tai, ką iš tiesų galvojame. Ypatingas ačiū rėmėjams DT Artelė, UAB ir Lietuvos aludarių gildijai. Kasdienės apžvalgos yra „Pažinti Rusiją“ projekto dalis, kurią remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Norėtumėte pakviesti diskusijai ar mokymams? Rašykite: info@visagentura.com
Visuomenės informacinio saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624
