NAUJA PASAULIO TVARKA

Perfrazuojant vieną žinomo filmo herojų: „chaoso gatvėse iš tiesų nėra. Betvarkė gatvėse atsiranda tuomet, kai chaosas klesti galvose.“ Bet mes – ne apie sprendimą palikti Zujūnuose neaišku kuo Lietuvai nusipelniusio Jurijaus Gagarino vardo gatvę. Mes suprantame, kad šiuo metu labai sunku – ir ne tik Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariams – susigaudyti, kas yra kas, su kuo reikia kovoti, o kuo pasitikėti.

Todėl pabandykime dabar tą pasiaiškinti. Beje, sakome iš karto: šis tekstas nėra nėra apie tai, kas mums patinka, ir kas ne. Taip, mes kalbame emocingai, bet tik tam, kad nebūtų nuobodu ir, kad būtų visiškai aišku, ką norime pasakyti.

Pirma ir, matyt, svarbiausia, ką visi privalome suvokti, jog būti trampistu tiek pat naivu, kiek ir būti antitrampistu. Neliko jokios prasmės neigiamai ar teigiamai vertinti tiek Trampą, tiek pačias Jungtines Amerikos Valstijas. Kodėl? Todėl, kad senoji pasaulio tvarka sueižėjo, sugriuvo ir nebestovi ant senųjų gerųjų, vertybėmis ir morale grįstų pamatų. Jų nebėra – nuplaukė, nutekėjo, nubėgo kaip nuleistas vanduo išvietėje kanalizacijos vamzdžiais.

Norite įrodymo? Trampo pirmoji (beje, ir visos kitos) valandos trukmės kalba Davose – pasityčiojimas iš intelekto, istorinių faktų perrašymas ir nesibaigiantis ten susirinkusiųjų žeminimas bei įžeidinėjimas. Ar bent vienas iš ten buvusiųjų – politinių, valstybės lyderių, sprendimų priėmėjų, tiesiog kviestinių svečių – atsistojo ir, mandagiai nutraukęs rasisto ir narcizo kalbą, pasakė: "- Užtenka". Kad ir vėliau, permąstęs, ką išgirdo, davė atkirtį? Ne. Visi tylėjo, daugelis plojo. Kai kurie – tikėdamiesi, kad JAV prezidentas galutinai išsikraustė iš proto. Kiti – nedrįsdami išsišokti. Bet dauguma – numodami ranka, nes čia gi Trampas, reikia su tuo susitaikyti.

Šiandieninės „naujos pasaulio tvarkos“ kertinis akmuo – nauda. Šiuo senu nauju principu vadovaujasi ne tik Jungtinės Valstijos. Tačiau akivaizdu, jog Vašingtonas – naujos tvarkos įgyvendinimo lyderis. Daug kas pastaruoju metu mėgina suvokti Trampo ėjimus santykiuose su Maskva, pergyvena dėl išdavysčių, džiaugiasi dėl smūgių Rusijos piratų laivams. Bet gerai pagalvojus, čia nėra nei dėl ko pergyventi, nei dėl ko džiaugtis. JAV ir Rusijos diplomatija niekuo nesiskiria nuo gaujų santykių ir jų gatvės karų.

Gaujos nustato bendravimo taisykles, ribas, raudonąsias linijas, tariasi įtakos zonų pasidalijimo klausimais, bendradarbiauja čmorinant nevykėlių minią. Bet tai vyksta ne bendražmogiškų, universalių vertybių pagrindu, o suvokiant, kad kitaip koegzistencija neįmanoma.

Nesilaikant taisyklių, baudžiama. Tai labai paprasta. Metas suvokti ir tai, jog Vašingtonas neturi jokių sentimentų Maskvos atžvilgiu. Trampo nedomina nei ką blogo, nei ką gero padarė Putinas. Sąvokos „gėris“, „blogis“, „grožis“, „atjauta“ neturi jokios prasmės magažodyne. Putinas priimamas kaip faktas, su kuriuo gyvenama, tariamasi, daromi bendri „dylai“. Tačiau peržengęs ribas tas pats Putinas čia pat gali būti pagaidintas, jei reikia – ir fiziškai sunaikintas.

Šias naujas taisykles suprato ir priėmė Kanados premjeras, kuris, kokiais dviem trim mėnesiais atsilikdamas nuo mūsų, pripažino, jog įžengiame į naują epochą. „Mes priimame pasaulį tokį, koks jis yra, o ne tokį, kokį norėtume matyti.“ Kanados lyderis jau kalba apie naują pasaulį, kuriame vidutinės valstybės gali ir turi daugiau bendradarbiauti tam, kad suformuotų naują galios centrą.

Ugningas Marko Karney pasirodymas naivių politikierių buvo sutiktas katučių ir ovacijų audra, pamirštant, jog tas pats Kanados premjeras prieš kelias dienas lankėsi savo didžiausio priešo (pasaulio blogio ašies) irštvoje – Kinijoje – ir ten pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Ja leidžiama šalies rinką užversti pigiais kinų drandalietais, nors dar prieš metus jis Kiniją vadino „didžiausia grėsme Kanados saugumui“.

Kas čia nutiko? Kodėl Kanada apsisuko 180 laipsnių kampu? Tai išdavystė? Ne. Tai „lankstusis realizmas“, kuriuo taip noriai ėmė svaidytis Trampo administracija, grasinusi paversti Kanadą 52-ąja valstija ir neadekvačiais muitais.

Nors Lietuvoje, kur bedursi pirštu, vis išlenda Žemaitaitis, už mūsų kaimo ribų pagrindinių pasaulio žiniasklaidos priemonių pirmuosius puslapius puošia džiūgaujančios EK pirmininkės von der Leyen ir Indijos ministro pirmininko vaizdai. Jie simbolizuoja ES ir Indijos prekybos bei ekonominių santykių raidą, visiškai naują etapą, susitarus sumažinti muitų mokesčius 11 kartų.

O kaipgi beveik laisvai į Indiją tekanti Rusijos nafta? Kaipgi šąlantys ir žudomi Ukrainos vaikai? O gi… kažkaip. Taip, kaip Kanada remia Ukrainą, tačiau prekiauja su Kinija, kuri Rusijai padeda griauti Ukrainos miestus. Negražu? Makabriška? Taip. Tačiau tokia šiandien hard-nosed reality – kietasprandė dabartybė (ačiū gerbiamai Jolantai už naujadarą).

Kietasprandė dabartybė yra būtent tokia, kad JAV gynybos strategijoje Rusija nebevadinama grėsme. Rusija laikoma išsekusia, paliegusia, pavojaus nekeliančia šalimi. Iš to seka, jog Rusijos invazija į Ukrainą nebelaikoma geopolitiniu pavojumi, o vertinama kaip vietinės reikšmės regioninis konfliktas.

Nauja pasaulio tvarka išbalansavo ir kruopščiai paruoštus Kremliaus planus. Maskva nebesusigaudo, kas čia yra jos draugai, kur – priešai. Scenarijus, pagal kurį Rusija atkuria savo įtakos zonas su Kinijos ir BRICS šalių pagalba, jau subyrėjo. Rusijos rėmėjai tampa Vakarų sąjungininkais. Ribos išsitrina. SVR, GRU ir FSB ateities veiksmų eigos variantus galima mesti į šiukšlyną. Rusijai reikia perkalibruoti savo mnogochodovką, nes santykiai su ES, NATO ir JAV įgauna visiškai nenumatytą, naują pavidalą.

Jame - net įsivaizduojant, kad tam tikrais konfliktiniais atvejais NATO 5 straipsnis galėtų nesuveikti arba suveikti pavėluotai - JAV veikia be jokių straipsnių ir vėlavimų. Smogia tą pačią akimirką, kai tik jos mato esant tai reikalinga.

Tą kuo puikiausiai suvokė ir NATO galva Riutė, teigdamas, jog Europos planai apsiginti be JAV – tai sapnas. Žinoma, daug ką kalbėdamas Europos Parlamente jis sakė paprasčiausiai perpratęs Trampą ir jam pataikaudamas.

Bet kodėl? – klausiate jūs. Todėl, kad realybė ta, jog karinėje plotmėje JAV ir Europos skyrybos yra katastrofa, kurios pasekmių iki galo nesuvokia ir negali numatyti nė vienas iš mūsų ir jūsų visų kartu sudėjus. Todėl, kad kietasprandė dabartybė yra ta, jog JAV yra nepakeičiamos ten, kur reikia strateginio nuotolio, globalios žvalgybos ir ryšių, kosmoso, kibererdvės, sausumos, oro ir jūrų dominavimo vienu metu, branduolinio atgrasymo ir didelio masto logistikos.

Amerikiečių oro ir priešraketinė gynyba, pažangios daugiasluoksnės sistemos, jų integracija, amunicijos atsargos, kovinė patirtis neturi lygių pasaulyje. Tolimojo nuotolio sparnuotosios raketos, strateginio gylio ir smūgio pajėgumai, gebėjimas veikti iš jūros ir oro dideliais atstumais – be konkurencijos. Palydovinė žvalgyba, stebėjimas, navigacija, globalus einamosios situacijos vaizdas, taikinių nustatymas, saugių ryšių ir nepilotuojamų aparatų navigacijos sistemos, greitas didelių pajėgų permetimas, degalų tiekimas, atsargų grandinės, medicininė evakuacija, lėktuvnešių smogiamoji grupė, didelis povandeninis laivynas (įskaitant branduolinius), ilgo nuotolio jūriniai pajėgumai, integruotas visų lygių – taktinio, operacinio ir strateginio – komandinis vadovavimas, duomenų sujungimas, realaus laiko žvalgybos perdavimas  – kaip „Star trek“ filme.

Grubiai tariant, sudėjus visas NATO šalių Europoje pajėgas, jos toli gražu neprilygsta JAV. Neatsitiktinai Trampas, iškilus klausimui apie NATO ateitį, pasakė, kad JAV ir yra NATO. Ir tai yra tiesa. JAV galybei šiandien nėra lygių, ir tą turime suvokti rinkdamiesi partnerius.

Tą, kaip ir Aljanso vadas, žinodami, mes puikiai suprantame garbių politikų ir naivių įtakotojų pasipiktinimą sukėlusius generalinio sekretoriaus žodžius. Jo atsakomybėje – visų NATO šalių saugumas, o matant, kokiu tempu ir trajektorija juda Europa, svaičiojimai, jog mums dabar reikia nutraukti visus santykius su Amerika, yra apsisisiojusio darželinuko sapnas.

Taip, galima šiandien burbėti, galima rėkti ir viduriuoti, kad amerikiečiai blogi, Europa beviltiška, baltarusiai priešai ir taip toliau. Galima. Bet jei taip – tai tuomet aplink mus vieni priešai, mes – sala, ar dar blogiau – Pilėnai. O kur ir kas yra mūsų draugai?

Be draugų Lietuva gali nudreifuoti į pavojingą pelkę, kurioje silpnieji paprasčiausiai kanibalizuojami. Valstybės lyderiai ir aukščiausio lygmens sprendimų priėmėjai neturi moralinės teisės miegoti laukiant, kur čia papūs didieji pasaulio vėjai. Istorija rodo, kad vykstant kertiniams geopolitinio saugumo lūžiams, toks jų elgesys Lietuvai visada buvo pražūtingas.

Bijoti, kad minia žioplių nusisuks ir nebedės po beskoniais, plokščiais soctinklų įrašais patiktukų, ir delsti – nusikaltimas. Ką daryti? Žinoma, kad būti ten, kur sėdi mums artimi pasaulio galingieji.

Nuotraukoje: Putinas vizito Aliaskoje metu žiopso į JAV orlaivius (šaltinis www. weeklytimesnow. com. au )